Maskvos didž. kunigaikščiu Jonu Žiauriuoju. B. giminė išmirė XVII a. pradžioje. Paskutinysis jos atstovas Gabor B. de Somlyo mirė 1613.
Batoras (Bathory) 1) Andrius (m. 1599) karaliaus Stepono B. pusbrolis, kardinolas, Transilvanijos kunigaikštis. Globojamas karaliaus Stepono, Andrius B. palinko dvasininku būti. Karalius Steponas 1581 jam išrūpino Prūsų žemės Varmės srities vyskupo koadjutoriaus titulą cum futura succesione, o 1584 Frauenburgo katedros kanauninko vietą ir kardinolo titulą, nors A. tuomet teturėjo žemesniuosius šventimus ir tik 1597 buvo įšvęstas subdiakonu. 1586 karalius Steponas jį pasiuntė Romon pas popiežių išrūpinti lėšų karui su Maskva ir su Turkija. A. misija buvo sėkminga, bet tuomet Gardine mirė pats karalius. Tai A. pasiskubino Lenkijon, tikėdamasis, kad kancleriui Jonui Zamoiskiui padedant, būsiąs išrinktas Lietuvos ir Lenkijos didžiuoju kunigaikščiu ir karaliumi. Mat, Zamoiskis veržėsi karaliumi pravaryti ar A. B., ar jo brolį Baltazarą. Bet po karaliaus Stepono mirties santykiai tarp Zamoiskio ir Zbo-rovskių Lenkijoje tiek paaštrėjo, kad anoji kandidatūra pasidarė nebegalima. Tai A. ir nuvyko į Varmę, kur, 1589 Varmės vyskupui Kromeriui mirus, jis tapo vyskupu. Jis, vyskupas, neišleido iš akių ir Transilvanijos reikalų. Tuolaikio Transilvanijos kunigaikščio Zigmanto raginamas, Transilvanijos seimas 1595, norėdamas užkirsti A. B. kelią į Transilvanijos sostą, paskelbė jį ištremtą iš krašto ir nustojusį visų teisių. Bet 1598 visos teisės jam buvo grąžintos. 1599 kunig. Zigmantui atsisakius sosto, krašto seimas išrinko A. B. Transilvanijos kunigaikščių. Atvykęs kraštan, A. B. 1599 III 23 prisiekė konstitucijai. Kadangi A. B. išrinko daugiausia Austrijos Habsburgų priešininkai, kurie stengėsi palaikyti draugiškus santykius su Turkija, tai, susijungusi su Valakijos kunig. Mykolu, Austrija pradėjo karą prieš A. B. Pradžioje karas jam buvo sėkmingas. Bet Austrijos šalininko, popiežiaus legato Malaspinos, intrigų dėka A. B. buvo bemiegant užpultas sukilusių dezertyrų (bėglių) ir nužudytas.
2) Baltazaras (m. 1594) kardinolo Andriaus tikras brolis. Dėdės karaliaus Stepono Lenkijoje išauklėtas, karaliui mirus, 1587 pradžioje grįžo Transilvanijon. Prie nepilnamečio Transilvanijos kunig. Zigmanto pasiekė didelę įtaką krašto valdytojuose. Nuo 1591 jis turėjo nuo valdžios pasitraukti. 1594 Zigmantui sudarius sąjungą su Austrijos imperatoriumi Rudolfu II prieš Turkiją, Baltazaras B. stojo griežton opozicijon. Jį palaikė Transilvanijos didikai, ir privertė Zigmantą atsisakyti sosto B. naudai. Bet po dviejų savaičių Zigmantas grįžo su austrų kariuomene, suėmė visus opoziijos vadus ir patį B., ir Zigmanto įsakymu visi jie buvo išžudyti.
3) Gabor arba Gabrielis (1587 — 1613) kardinolo Andriaus B. broliavaikis, 1608—1613 Transilvanijos kunigaikštis, paskutinysis Bathory Transilvanijos soste. Dėdės Andriaus pakviestas, buvo auklėjamas Lenkijoje, kur jis susiartino su kitais Lenkijos ir Lietuvos didikais. Su dėde kardinolu buvo nuvykęs Transilvanijon. Dėdei žuvus, pasislėpė pas vengrų magnatą de Ezetie, kuris jį įsūnijo, privertęs virsti arionu. 1606—1607 Zebrzydovskio sukilimo prieš Zigmantą Vazą metu G. B. buvo sukilėlių kandidatas į Lenkijos karaliaus sostą. Tačiau sukilėlius ties Guzovu sumušus, apie tą kandidatūrą nė kalbos nebeliko. Transilvanijos kunig. Zigmantui Rakoczy 1608 atsisakius sosto, jo vieton buvo išrinktas G. B. Jis valdė labai žiauriai. Todėl kartais kildavo prieš jį sukilimų, jo iš peties malšinamų. Tuomet net jo didžiausias šalininkas Gabor Bethlen prašėsi pagalbos iš Turkijs sultono. Slėpdamasis nuo Bethleno atsivestos turkų, kariuomenės, 1613 G. B. Varazdino pilyje savųjų gusarų nužudytas.
Batoras Steponas (vengr. Bathory Istvan; 1533 IX 28 Somlyo pilyje Vengrijoje-1586 XII Gardine, palaidotas Krokuvoje 1588 V 23) Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Stepono B., buvusio prie Jono Zapolyos Transilvanijos vaivada, ir Kotrynos Thelegdy sūnus. Apie 1550 jis šeimos buvo išsiųstas v. Vengrijos karaliaus Ferdinando Habsburgo dvaran. Vienoje jis susipažino su karo menu ir su to laiko Europos politika. Sugrįžęs Transilvanijon, reiškėsi dideliu austrų politikos priešu. Kovoms beverdant tarp Ferdinando ir Jono Zigmanto Zapolyos, S. B. buvo Zapolyos karo vadu. 1564 mirus Ferdinandui ir kovoms betrunkant tarp Zapolyos ir Ferdinando sūnaus Maksimiliono, S. B. buvo Zapolyos įgaliotiniu taikai su Maksimilionu daryti. Kadangi Zapolyai įsakius, S. B. turėjo pakeisti anksčiau suderėtas taikos sąlygas, tai S. B. buvo suimtas ir keletą metų Vienoje belaisviu išlaikytas. Mirus Jonui Zapolyai, 1571 V 25 Austrijos priešininkai Transilvanijos vaivada išrinko Steponą B.
Išrinktas Transilvanijos vaivada, S. B. ryžosi laikytis 1570 Zapolyos sudarytosios sutarties su Maksimilionu. Tik norėjo, kad jo santykiai su imperatorium būtų tokie pat, kaip tarp imperijos kunigaikščių ir imperatoriaus, o Maksimilionas buvo linkęs jį laikyti vien paprastu imperatoriaus valdininku. Numatydamas neišvengiamą konfliktą, S. B. ėmė ieškoti paramos Prancūzijoje ir džiaugėsi Lietuvos ir Lenkijos karalium išrinkus Henriką Valois. Tuo S. B. santykių su imperatorium įsitempimu norėjo pasi-naukoti Bekeš. Taigi, tas Kasparas Bekeš, įtakingas Zapolyos buv. ministeris, mėgino