sukilimas (1768), kuriame buvo pastangų susidėti su Baro konfederatais. XVIII a. baigiantis, ėmė rūpintis ir B. klausimu. Dideliuose dvaruose lažininkų darbas nebuvo našus. Atsiranda liberalių idėjų, skelbiančių, kad B. yra nenormali, kad reikia paleisti žmones iš B., o žemę jiems išnuomoti. Tai įrodinėjo Brzostovskis Merkinės dvare arti Turgelių mst. 1769 jis panaikino B. ir sudarė valstiečių savivaldą. Vidutinė bajorų masė reformose matė sau pavojų. Todėl 1780 seime su pasibaisėjimu atmetė Zamojskio teisyno sumanymą, kuriame pripažintos įgimtos žmogaus teisės ir baudžiauninkui. Reformų seimas (1788— 1792) svarstė ir B. klausimą. 1791 V 3 konstitucijoje pripažinta valstiečiai asmenimis, bet atleisti nuo lažų pavesta privatinei iniciatyvai. Tai darė kaikurie turtingieji. Prieš kaikuriuos nenorinčius daryti nuolaidų, prasidėjus politinėms maišatims, buvo sukilimų Palangoje, Apsose, Punske, Stakliškėse (1792).
Prasidėjus 1794 sukilimui, reikėjo kviesti valstiečius. Vieni vadai, kaip Jasinskis Vilniuje, nepasitikėdami bajorais, norėjo remtis valstiečiais, kiti, kaip Kostiuška (Varšuvoje), buvo nuolaidėsni bajorams, ir todėl negavo karių. Rusų vyriausybė, po dalybų užėmusi Lietuvą, paliko tą pačią tvarką. Tik taikė savo B. įstatymus. 1803 įst. apie laisvuosius artojus buvo taikomas ir Lietuvoje, bet maža dvarininkų tuo pasinaudojo. Per karus su Napoleonu (1806— 1812), iškilus D. Lietuvos kunigaikštijos minčiai, sumanyta panaikinti B., bet be žemės, atleisti dalimis. Napoleonas 1812 pasisakė Vilniuje, kad B. reikia naikinti, ir baudžiauninkai liovėsi klausę ponų, nebėjo į darbus. Bajorai išbėgiojo į miestus. Praėjus Napoleono karams, kilo mintis baudžiauninkus atleisti, tik be žemės. To prašė bajorų seimelis Vilniuje 1817. Caras sutikimo nedavė, 1831 revoliucijoje, norint valstiečių palankumo ir karių kovai dėl politinės laisvės, reikėjo panaikinti B. Valstiečiai patys nustojo ėję į dvarus, kaikur puolinėjo dvarininkus bei piktesnius jų prievaizdas.
Lietuvos bajorai valstiečių reikalu rodė daugiau judrumo, kaip rusų dvarininkai. 1840 įsakyta rašyti inventoriai dvaruose, paskui įsakė įsteigti komitetus kitiems dvarams (1844), taisė juos ligi 1852, uždarė 1858. 1841 suvalstybinti bažnyčių dvarai. 1857 nenorėdami inventorių, bajorai prašė geriau panaikinti B. Tuo tarpu, ruošiant B. panaikinimą, daugelis Lietuvos dvarininkų (Karpiai ir kt.) skubinosi naikinti sodžius, ir jų vietoje kūrė dvarus, kad tuo būdu sumažintų valstiečių valdomą žemės plotą. 1861 II 19 manifestu Lietuvoje valstiečiai asmens laisvę gavo, bet į dvarus dar ėjo. Tik prasidėjus 1863 revoliucijai, 1863 III 1 paskelbta, kad nuo V 1 dvarysta panaikinama. Žemę gauna išpirktinai. Reforma dėl įvykusio sukilimo Lietuvos valstiečiams buvo naudingesnė, kaip Rusijoje. Latvijoje baudžiava buvo panaikinta jau anksčiau: Kurše 1817, Vidžemėje 1819.
Užnemunė pradžioje buvo vokiečių valdžioje (1795—1807). B. pasiliko, bet valstiečiai naudojosi platesnėmis teisėmis: dvarininkai prižiūrimi, jie yra teisėjai tik mažuose dalykuose; valstiečiai gali ir teisme kaikur skųstis. Kai Užnemunė atsidūrė lenkų žinioje—Varšuvos kunigaikštijoje (1807—1815), valstiečių būtis pasikeitė. Varšuvos kunig. konstitucija 1807 VII 22 paskelbė vergijos panaikinimą. 1807 XII 21 dekretu valstiečiai buvo paskelbti laisvi, žemė — dvarininko; žemę gali pirkti ir nuomoti, bet laisvai susitaręs su dvarininku. Nuomodamas gali nuomą mokėti pinigais, daiktais, gali net atidirbti darbu. Maža valstiečių dalis buvo išėjusi į miestą, daugumas liko prie tos pačios žemės. Naujai sukurtoje gminoje (valsčiuje) dvarininkas lieka vaitu ir žiūri tvarkos. Paprastai, į nuomą ėjo lažos, kurių 1846 priskaity-ta 121 rūšis. Lažų didumas įvairuodavo nuo žemės gerumo. Dvarininkai galėjo išnaudoti valstiečius pikčiau, nekaip buvo sutarta.
Vienur ramiai tai priimdavo, o kitur priešinos (Kidulių, ypač Zyplių vi. 1815, 1817)). 1831 revoliucijai nepavykus, padaryta atmainų ūkyje ir dvarininkuose.
Daugelis aristokratų emigravo, o jų dvarus supirkinėjo nauji
Spaudynė baudžiauninkų rankoms spausti
Dvaro vartai Kelmės vl. Juose buvo įrengtas kalėjimas baudžiauninkams