Puslapis:LE02.djvu/284

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Bauernfeld Eduard (1802—1890) austrų dramaturgas, savo lengvo sąmojaus dramomis ilgai viešpatavęs miestiečių teatruose. Jo Ges. Schriften išl. 1871—1873.

Bauhaus augštoji statybos architektūros mokykla, įsteigta W. Gropius’o 1919 Wei-mare, 1925 perkelta į Dessau, 1933 nacių uždaryta. Talkininkaujant abstraktaus meno atstovams (dailininkams Kandinsky, Klee, Feininger, Schlèiïimer, Itten), ji stengėsi naujai perkurti ne tik architektūrą, bet ir kasdieninio vartojimo daiktų gamybą. M. Nagy ją 1937 atgaivino Chicagoje New Bauhaus vardu (dabar Institute of Design). 1946 vėl atidaryta Berlyne.

Bauhin 1) Jean (1541—1613) gydytojas, botanikas, sūnus prancūzų gydytojo, kuris hugenotų persekiojimų metu emigravo j Šveicariją. 1566 retorikos prof. Bazelyje, -nuo 1570 kunigaikščio Ulricho de Württemberg - Montbėliard gydytojas. Jo žymiausias veikalas Historia plantarum universalis, 1650—1651 išl. jam mirus.

2) Gaspard, Jono brolis (1560—1624) gydytojas, anatomas ir botanikas. Nuo 1588 botanikos ir anatomijos prof. Bazelyje, 1614 ten pat medicinos prof. Keliaudamas po Šveicariją, Vokietiją ir Italiją, surinko daug augalų, daug visai naujų rūšių. G. B. davė pagrindą binarinei nomenklatūrai. Jo sukurtoji botanikos terminologija buvo vartojama ligi Linné. Išsp. Theatrum anatomi-cum 1605, Phytopinax 1596, Pinax theatri botanici 1623, Theatrum botanicum, kurią 1658 išl. jo sūnus. Abiejų brolių B. vardu Linné pavadino augalų gentį Bauhinia.

Bauhinia Caesalpiniaceae šeimos medžiai arba didelės lianos plokščiais arba susivijusiais kopėčių pavidalo stiebais. Apie 200 rūšių atogrąžų kraštų miškuose. Kaikurios B. rūšys duoda stiprų pluoštą, mediena vartojama įvariems dirbiniams.

Bauhinio vožtuvas (valvula ileocaecalis Bauhini, valvula coli), dvi žarnų gleivinės raukšlės, kurios uždaro plonųjų žarnų įėjimą į storąsias žarnas. Jos neduoda žarnų turiniui grįžti iš storųjų į plonąsias žarnas.

Baukys (virtęs Bowkiewiczu) Juozapas (1794 Naujamiestyje Panevėžio aps. — 1866 Vilniuje). 1806—1813 mokėsi Dotnuvoje, 1813—1816 dvas. seminarijoje Vilniuje, 1816—1820 Vyriausiojoje seminarijoje. 1818 įšv. kunigu, 1823—1828 Vilniaus dvas. seminarijos moralinės teologijos ir rusų kalbos profesorius. 1843 kapitulos praepositus. Rusų valdžiai 1861 ištrėmus Vilniaus vyskupą Adomą Krasinskį, šio buvo prieš ištrėmimą paskirtas vyskupijos oficiolu ir valdytoju. Silpno būdo žmogus, vyskupiją valdydamas, leido į kapitulą pralįsti ir vyskupijoje įsigalėti rusų valdžios proteguojamiems ir jai atsidavusiems prelatams Nemeikšai, Žilinskiui ir Tupalskiui. B. savo lėšomis pastatė bažnyčią gimtiniame Naujamiestyje.

J. Kurczewski Biskupstwo Wilenskie 1912.

Baukus Venckavičius Nikodemas (1844 Panevėžio aps. Ramygalos vi. Zalatorių vs. — 1877 XII 13 Petrapilyje). Oficiali pavardė Venckavičius, bet pats save sulietuvino į Baukų Venckavičių. Mokėsi Panevėžio gimn., bet, ją 1863 valdžiai uždarius, išsikėlė į Šiaulius, kur baigė gimnaziją; mėgino stoti į Petrapilio universitetą, bet nepatekęs į nuošimtį, 1872 stojo į Kazanės univ. teisių fak. Jį baigęs, tarnavo Saratove, paskiau Voronežo gub. Mirė džiova, 33 metų sulaukęs. Gimnazijoje ir studentaudamas rinko lietuvišką tautosaką, ypač apie Vadaktėlius, Nuošalių vienkiemyje. Kazanėje studijuodamas, Jono Juškos įtakoje, be tautosakos, susidomėjo ir lietuvių kalbotyra, ir tuo reikalu buvo parašęs keletą straipsnių. 1876 P. Vileišis trumpam laikui pasistengęs bent pralaužti lietuvių spaudos uždraudimą, mėgino išspausdinti ir B. straipsnelį apie F. Kurszato raszimą lie-tuviszkai, betgi nebuvo išspausdintas. Savo tautosakos rinkinį B. pavadino Senu dienu Bile. šie ir kaikurie kiti B. parašyti lietuviškieji straipsniai, kad ir nebuvo išspausdinti, vistiek buvo išsaugoti jo brolio Jono Venckavičiaus, baigusio matematiką Kazanėje. Venckavičius juos atidavė LUB. Mūsų Senovėje 1938—1940 II 2—4 ir III 3 buvo išspausdinta dalis išlikusios B. lietuviškos korespondencijos su jo gimnazijos draugu — aušrininku Stanislovu Raila.

Baum Vicki (g. 1888) populiarių romanų ir apysakų autorė, austrų rašytoja, persikėlusi į JAV. Kaikurie jos veikalai buvo nufilmuoti.

Baumanis 1) Alija (g. 1899) latvių poetė ir beletriste, studijavusi filosofiją Petrapilyje. Jos eilėraščių tematika yra intymūs dvasios išgyvenimai. Išsp. Auliojoša pilsėta 1924, Žemes medus 1925.

2) Arturas (1866—1904) latvių tapytojas, 1886—1892 ėjęs mokslus Petrapilio meno akademijoje. Realistiškai vaizdavo Latvijos kasdienį gyvenimą ir Latvijos praeitį. Jo paveikslai Kroga skots, Liktena žirgs ir kt. buvo Rygos miesto muzėjuje.

3) Arturas (1892—?) latvių tapytojas dekoratorius, ilgai buvęs Liepojos operos dekoratoriumi. Būdingi jo paveikslai — jūros vaizdai ir Kuržemės etnografiniai vaizdai.

4) Janis Fridriks (1834—1891) latvių tautinio atgimimo veikėjas, žymusis latvių architektas. Architektūrą studijavo Berlyne ir 1862—1865 Petrapilyje. Kaip architektas dirbo Rygoje, kur pastatė per 70 visuomeninių ir privačių namų, savo pastatams daugiausia panaudojęs italų renesanso motyvus.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5457-0=5457 wiki spaudos ženklai).