B. teorijos skiriamos į nepripažįstančias B. (Tolstoj, iš dalies Owen) ir pripažįstančias B.; o šios savo ruožtu skiriamos į a) absoliučiąsias, kurioms B. yra būtinoji nusikaltimo išdava, neatsižvelgiant nieko (quia pecatum ėst), b) reliatyvines, kurios teikia B. tikslą žmones sulaikyti nuo tolimesnių nusikaltimų (ne peccatur), c) mišriąsias, kurios jungia absoliučiųjų ir reliatyviųjų teorijų dėsnius.
Dabartinė B. sistema remiasi trijų rūšių B.: mirties B., laisvės atėmimo arba kalėjimo B., turto B. — konfiskacija arba bauda. Nuo XVII a. ligi mūsų dienų visuose kultūringuose kraštuose bausmių srity pastebima švelninimo tendencija, kuri pasireiškia įstatymdavystėje ir teismo praktikoje. Išimtis buvo Vokietija Hitlerio laikais ir visą laiką SSSR. Dabartinėje kriminalinėje politikoje B. evoliucijos tendencijos pasireiškia reikalavimais: mirties bausmės panaikinimo arba susiaurinimo; il-galaikinio kalėjimo reformos, pvz. įvedimo progresyvios sistemos; tolimesnio susiaurinimo trumpalaikio kalėjimo; piniginių baudų, lygtinio nuteisimo tolimesnio praplėtimo. Be to, visuomenei apsaugoti reikalaujama B. pakeisti tam tikromis priemonėmis (priverstiniu atidavimu į gydomąją įstaigą, pvz. alkoholikų, internavimu nepataisomųjų profesionalų ir t t.).
Bausmės vykdymas daro baudžiamosios teisės dalį. Tradiciniai B. vykdymo klausimai buvo jungiami su materine baudžiamąją teise įstatymuose ir moksle. Tačiau dėl B. individualizacijos ir pastangų įnešti į B. nusikaltėlio pataisymo momentus, B. vykdymas gavo didesnę reikšmę. Reikalaujama, kad greta materinės ir procesualinės baudžiamosios teisės pastatytų B. vykdymą, kaip savarankišką trečią baudžiamosios teisės dalį.
Bausmės dovanojimas augšėiau-siųjų valstybės organų (valdovo, valstybės prezidento, vyriausybės arba parlamento) prerogatyva bei funkcija atleisti nuo B. už nusikaltimus arba už administracinius nusižengimus. B. D. plačiąja prasme apima visas atleidimo nuo B. arba nuo jos dalies rūšis, pvz. aboliciją, amnestiją, atskirą B. dovanojimą, sąlyginį nuteisimą, sąlyginį paleidimą ir rehabilitaciją. Siaurąja prasme B. D. vad. atskiras valstybės organo aktas, kuriuo atleidžiamas nuo B. nusikaltėlis, kuris yra nusmerktas už nusikaltimą arba už nusižengimą. B. gali būti visai arba tik dalimi dovanota, ar sušvelninta, pakeičiant sunkesnę B. lengvesne. Šis B. D. skiriasi nuo abolicijos tuo, kad a b o 1 i c i j a yra nuo eventualiosios, busimosios B. atleidimas, teikiamas prieš bylos iškėlimą arba bylą iškėlus, bet tik prieš nuteisimą. B. D., kaip atskiras valstybės organo aktas, teikiamas tik sprendimui įsiteisėjus. Juodu skiriasi vienas nuo kito tuo, kad B. D. siaurąja prasme taikomas atskiram nusikaltėliui, o abolicija yra aktas, kuriuo atleidžiami nuo B. arba net visiškai nuo teismo tiek atskiri nusikaltėliai, tiek ir tam tikros nusikaltėlių rūšys, tačiau tik prieš nuteisimą. B. D. naikina vien tik B., bet ne kitas nubaudimo išdavas; tuo ir skiriasi nuo senoviško atleidimo nuo teismo arba nuo įstatymų, kurie naikindavo visas padaryto nusikaltimo išdavas. Amnestija yra bendroji B. D. forma, kad vienu aktu, leidžiamu paprastai įstatymo keliu, dovanojama B. už tam tikras rūšis nusikaltimų tam tikroms kategorijoms nusikaltėlių, nuteistų arba neteistų. Tuo amnestija skiriasi nuo B. D. siauresne prasme, kad pastarasis teikiamas valstybės organo aktu, leidžiamu ne įstatymo tvarka ir, be to, paskiriems nusikaltėliams teismo sprendimui įsiteisėjus.
Sąlyginis nuteisimas ir sąlyginis paleidimas yra tik sąlyginis B. D. Teismas, spręsdamas bylą tam tikrais atvejais pripažinęs teisiamąjį kaltą ir jį nubaudęs, gali pripažinti B. nevykdytiną, jei nuteistasis per jam skirtą laiko tarpą nenusikals. Duotosios sąlygos neišpildžius B. vykdoma. Apie sąlyginį paleidimą iš kalėjimo, atlikus nuteistajam B. dalį, sprendžia teismas, kurio nusprendimu nuteistasis atlieka B., apie laikinąjį nuteistojo paleidimą sprendžia atitinkama komisija. Sutrumpinimas B. arba laikinasis paleidimas iš kalėjimo vykdomas, jei kalinys gerai elgiasi arba jei matoma, kad atliktoji B. įveikė kaltinamąjį tuo atžvilgiu, kad jis gali būti pripažintas besitaisančiu piliečiu. Prie B. D. galima priskaityti B. laiko sutrumpinimą,bet ne laikinąjį paleidimą, nes pastarasis nėra B. D„ o tik B. palengvinimas.
Rehabilitacija yra nuteistojo atimtųjų teisių grąžinimas, kuris paprastai įvyksta praslinkus tam tikram laikui po B. atlikimo. Tačiau yra nusikaltimų, dėl kurių, bet kuriam laikui išėjus, atimtosios
Mongolų bausmės dėžė