teisės negrąžinamos. Nustatytas už gerą elgimąsi teisių grąžinimo terminas gali būti sutrumpintas, ir teisės gali būti grąžinamos nustatytam terminui nepasibaigus. Be to, B. D. prerogatyvos turėtojas gali dovanojant B. grąžinti teismo sprendimu atimtąsias teises.
Bausmės Lietuvos statutuose (1529—1566 — 1588). Lietuvos statutas duoda būdingą vaizdą B. sistemos Lietuvai XVI a. ir svetur tuo laiku. Pirmosios redakcijos Lietuvos statutas panašus į kompozicinės B. sistemos kodeksus, bet, keičiantis pažiūrai į nusikaltimo esmę, ir čion, greta nukentėjusio naudai skiriamų piniginių baudų, jau numatomos ir viešosios bauginamosios bausmės. Dažnai nusikaltimas nėra vien „szkodniko” (kenkėjo) padaryta nukentėjusiam „krivda” (žala), bet ir ardąs visuomenės tvarką „vystupok” (nusižengimas), „zloczyristwo” (nusikaltimas). Dedamos ir valstybės naudai piniginės baudos, o tam tikri nusikaltimai, pvz. valstybiniai, baudžiami viešomis bauginamomis bausmėmis. Dviejų rūšių kova reiškiasi I-me St., antrame - padaugėja valstybinių ir viešųjų nusikaltimų skaičius, trečiame kompozicinės bausmės nustumiamos antron vieton, o jų vietą užima viešosios bauginamos, kurios betgi dėl perdidelių bajorų asmens teisių negalėjo užimti tos vietos, kurią turėtų užimti, atsižvelgiant j nusikaltimo sąvokos išsivystymą. Principas nulla poena sine lege Lietuvos Statute buvo įvestas antrame St., bet trečiame Statute jo atsisakyta, be to, prižadėta žiūrėti bajorų privilegijų. Bendra taisykle bausmė skiriama, išskyrus žemesniojo luomo asmenis, teismo sprendimu, kurio įvykdymu rūpinosi valstybė ir nukentėjusi šalis, prižiūrėdama ir B. vykdymą.
Lietuvos Statute vyrauja absoliučiai nustatytos B. forma. Teisėjas galėjo skirti įstatymo duotam nusikaltimui nustatytą B. Kartais B. ir jos dydžio skyrimas buvo paliktas valdovo, etmono ar teisėjo nuožiūrai. B. dydis priklausė nuo nusikaltimo sudėtingumo, nukentėjusio ir nusikaltėlio luominės būties, tautybės, tikybos, einamųjų pareigų, gyvenamosios vietos, šeimyninių santykių ir lyties. B. sunkinančios ir mažinančios aplinkybės įstatyme buvo iš anksto numatytos ir pagal jas atitinkamai sumažinta ar padidinta B. Atsižvelgiant į nusikaltimo svarbą, sunkiau buvo baudžiami valstybiniai nusikaltimai ir tie, kurie griauna visuomenės santvarkos pagrindus. Asmens teisė statoma augščiau turto, gyvybė — augščiau sveikatos. Padarytų nusikalstamais veiksmais nuostolių dydžio kartais priklausė ne tik piniginės baudos dydis, bet ir viešoji asmeninė B. Pasikėsinimas visais svarbesniais atvejais baudžiamas. Nukentėjusio sutikimas kartais naikino B., bet neturėjo reikšmės duotas dvikovei ir susituokimui prieš tėvų norą. Prie procesuali-nių įrodymų, didinančių ir mažinančių B., priklausė jieškovo ar atsakovo bei kitų asmenų priesaika. Recidyvas visais atvejais smarkiau baudžiamas. Psichinio pobūdžio sutrikdymas buvo pagrindu B. pakeisti ar sušvelninti. Chroninis alkoholizmas prilyginamas nusikaltimo vietoje pagavimui ar tyčios darbui. B. didinama, jei nusikaltimui padaryti reikėjo nugalėti kokias kliūtis. Vagystė iš svirno ar sodo smarkiau baudžiama, kaip pagrobimas iš atviros vietos. Didelės reikšmės skiria abiejų šalių kraujo ryšiams ir bendrai jų santykiams. Už tėvų nužudymą skiriama kvalifikuota mirties bausmė; priešingai, vaikų nužudymas buvo privilegijuotas nusikaltimas. Sunkiai baudžiamas savo pono ar svečio nužudymas. Pagavimas nusikaltimo vietoje didina B. Be to, toks asmuo buvo teisiamas be šaukimo per 24 val. Didino B. ir tyčios darbas, bet prie jo nepriskiriama ,,zwada” (susivaidijimas). Mažamečiams buvo galima B. pakeisti ar sumažinti. I St. nustatė 7 metų amžių, ligi kurio vaikai už tėvų kaltę neatsakė. Sunkiuose nusikaltimuose visi bendrininkai buvo baudžiami viena bausme. Mirties bausme iš bendrininkų buvo baudžiamas paprastai tik vienas, jieškovo pasirinkimu, nebajorų galima buvo ir daugiau bausti, I St. kiek norint, II St.— 7 ir III St.— 3 už vieną bajoro galvą. Padėjėjai, kurie teprisidėjo prie nusikaltimo, atsakė tik medžiagiškai. Dėl padaryto nusikaltimo kartais buvo atsakinga ir visa šeima, ar net ir visas kaimas. Taip pat ponas atsakė už savo tarnų nusikaltimus.
Piniginės baudos nukentėjusios šalies, kartais ir valstybės — valdovo .naudai buvo šios: holovvszczyna, nawiązka, hwalt, wina, zaruka. Viešosios asmeninės bausmės: mirties bausmė, kūno, laisvės atėmimo, ištrėmimas, garbės ir šiaip teisių atėmimas; turto srity: nekilnojamo turto nusavinimas ir paskirų daiktų konfiskavimas.
Piniginės baudos, kurios I St. užėmė vyraujančią vietą, yra artimos civilinių nuostolių atlyginimui. Jų nuostolių atlyginimo reikšmė aiški, kai kalbama dėl nelaisvų žmonių nužudymo. Ji mokama atlyginti savininkui darbo jėgos netekimą. Tais atvejais, kada jos buvo skiriamos už skriaudą daugiau moralinio pobūdžio, negu medžiaginio, jos turėjo B. atspalvio.
Gėdos stulpas