vė savo brolvaikiui Rudolfui. Nuo to laiko palatinatas ligi 1777 liko atskira Wittels-bachų valdoma kunigaikštija. 1356 palatina-tui teko kurfiursto titulas. 1337 Liudvikas Bavaras, atsimintina, po sėkmingo savo brolvaikio Henriko žygio į Lietuvą ir Ba-jerburgo įkūrimo dovanojo visą Lietuvą vok. kryžiuočių didžiajam magistrui.
B. kunigaikštijai suskilus, atgijo atskirų sričių valdovai; siekė savarankiškumo ir didieji miestai. Susiskaldžiusi kunigaikštija 1506 vėl buvo suvienyta, keliems Wittels-bachams susitarus ir paskelbus nuostatą, kad valstybė yra nedaloma ir vyresniojo sūnaus paveldima.
B. tuomet buvo kultūringa Vokietijos dalis. Čia plito humanistinis švietimas, o 1472 buvo Ingolstadte įkurtas universitetas. Ir reformacija buvo čia beleidžianti šaknis. Lemiamą žygį jai nusmelkti padarė Mūn-cheno kunigaikštis Vilhelmas IV (1508 — 1550), 1541 pasikvietęs jėzuitus. Tikybinėse kovose B. tapo katalikybės atspara. Čia ypač pasižymėjo 1609 palikęs Katalikų lygos vadu Maksimilionas I (1597—1651). Jis rėmė imperatorių, ir už tai 1623 gavo kurfiursto titulą ir Augštutinį Pfalzą. B. išaugo galingiausia Vokietijos valstybe. Bet trisdešimtmečiame kare ji smarkiai nukentėjo, kai patį Mūncheną buvo užėmę švedai. Jiems pasitraukus, B. vėl atsigavo. Jos kurfiurstai buvo bepradedą dėl pirmenybės imperijoje rungtyniauti su Habsburgais. Maksimilionas 11 Emanuelis (1679—1726) pasižymėjo 1683 kovose su turkais ties Viena ir 1688 ties Belgradu, o iš Ispanijos karaliaus ir imperatoriaus gavo vaidyti Nider-landus. To meto kovose dėl Ispanijos įpėdinystės Maksimilionas II susidėjo su prancūzais, ir dėl to neteko pačios B., imperatoriaus užimtos. Tik 1714 Badeno taika jam buvo grąžinta B. su kurfiursto titulu. Jo sūnus Karolis Albrechtas (lf26—1745), 1740 atmetęs pragmatinę sankciją, pradėjo kovą su Marija Terese dėl Austrijos žemių. Jam pavyko užimti Augštutmę Austriją, Čekiją ir 1742 Frankfurte vainikuotis imperatoriumi Karolio VII vardu. Tuo tarpu Austrija užėmė pačią B. Karoliui pavyko grįžti į B., tik Prūsijos karaliui Fridrichui II padedant. Jo sūnus Maksimilionas III Juozapas (1745 —1777) atsisakė nuo pretenzijų į Austriją ir nuo kovos su Habsburgais dėl pirmenybės imperijoje. Jis 1759 įsteigė akademiją, 1773 panaikino B. jėzuitų ordiną. Jam mirus, pasibaigė B. Wittelsbachų šaka, ir B. atiteko Reino palatinato Wittelsbaehams. Abidvi seniau išskirtos sritys vėl buvo sujungtos. Austrijos imperatoriui Juozapui II pareiškus pretenzijas į kaikurias B. sritis ir tam pasipriešinus Prūsijos karaliui, tarp Austrijos ir Prūsijos prasidėjo karas, pasibaigęs 1779 Tešeno taika, pagal kurią Austrija iš B. gavo Inno sritį. Prancūzijos revoliucija ir Napoleono žygiai smarkiai palietė B. Pirmuose revoliucijos karuose B. neteko Pareinės žemių, Jūlicho ir Zweibrūcke-no. Paskiau B. savo politiką pakeitė ir susidėjo su Napoleonu prieš Austriją. Už tai ji, užuot susilaukus Pareinės sričių, gavo eilę sekuliarizuotų vyskupijų — Wūrzbur-gą, Bambergą, Augsburgą, Freisingą, Eich-statą, Passau ir dar keletą miestų ir vienuolynų žemių. Tolimesniuose Napoleono žygiuose B., būdama Napoleono sąjungininkė, vis plėtė savo valdomas žemes. Ji gavo Tirolį su Voralbergu ir Salzburgo sekuliarizuotą vyskupiją su Berchtesgadenu. Iš Napoleono B. kurfiurstas Maksimilionas I Juozapas 1806 gavo karaliaus titulą. Jis paskelbė liberalią konstituciją, kur pripažino tikėjimo laisvę, teisių lygybę, panaikino baudžiavą ir mokestines privilegijas. B. liko galingiausias Reino sąjungos narys.
Vadovaujama ministro Montegelas’o, B. išlaikė savo galią, ir Napoleonui žlugus, nes laiku nuo jo atsimetė. Vienos kongrese B. teko Austrijai atiduoti Tirolį, Vor-albergą, Salzburgą, bet už tai ji gavo Reino palatinatą su kaikuriomis kitomis sritimis. 1818 buvo paskelbta konstitucija su dvejų rūmų parlamentu.
Bendro vokiečių tautinio sąjūdžio veikiama, B. prisidėjo prie muitų unijos. Liberalus karalius Liudvikas I (1825—1848) globojo mokslą ir meną, tačiau jo išlaidumas kultūriniams reikalams ir materiali parama 1832 Graikijos karaliumi išrinktam savo sūnui erzino jo priešus. Pagaliau ir jo romanas su avantiūriste šokėja Lola Montes, taip pat ir bendras tuo laiku kilęs vak. Europoje revoliucinis sambrūzdis, taip sukurstė prieš jį B. visuomenę, kad net jam teko atsisakyti sosto savo sūnaus Maksimiliono naudai. Šis paskelbė reformų: rinkimų teisės praplėtimą, parlamentui atsakingą vyriausybę ir kt. Maksimilionas globojo mokslą, meną ir jo atstovus, tačiau bendrame Vokietijos politiniame sąjūdyje B. stojo prieš bendrąjį Vokietijos Frankfurto seimą ir jo priimtąją konstituciją. B. nepritarė Prūsijos vadovavimui ir Austrijos išskyrimui. 1866 kilusiame tarp Prūsijos ir Austri jos kare B. palaikė Austriją, o šiai pralaimėjus, turėjo Prūsijai sumokėti kontribucU ją ir atiduoti kaikurias sritis. Vėliau B. pasirašė slaptą sutartį su Prūsija.
1870—1871 Prancūzijos ir Prūsijos kare B. dalyvavo Prūsijos pusėje ir paskiau įstojo į po karo sukurtą Vokietijos imperiją, išsiderėjusi kaikurių skirtingų teisių, būtent, teisę laikyti atskirą kariuomenę, varyti savarankišką užsienio politiką, savo žinioje laikyti paštą, telegrafą, geležinkelius ir savarankiškai rankioti muitus. B. vyko gan stiprus, katalikų politinių sluogsnių palaikomas, separacinis sąjūdis.