dens tirpale yra susiskaidęs į natrio ioną Na' ir neigiamai įelektrintą hidroksilo ioną OH-. Juo didesnis susiskaidymo laipsnis, juo stipresnė yra B. Druskos, turinčios OH-radikalų perteklių, vad. bazinėmis drusko-komis, pvz. Al(OH)Cl2, Bi(OH)2NC>3, Bi.O. NO3. Modernioji B. sąvoka remiasi atomų struktūros d&viniais. B. vadinama tokia molekula arba ionas, kurie jungiasi su protonu, t. y. vandenilio atomu, nustojusiu savojo elektrono.
B. geodezijoje pagrindinė trianguliacijos linija, kurios ilgis nustatomas tiesioginiu matavimu. B. yra pagrindas kitiems geodeziniams matavimams. XVII ir XVIII a. Picard, Cassini ir kt. ištiesdavo ant baslių virvę pagal B., ir matuodavo ją mediniais strypais. Buvo vartojama 3 ar 4 strypai: matavimo eigoje kiekvienas paskutinis strypas buvo perkeliamas į priekį, ir taip visa strypų virtinė pamažu judėjo pirmyn. 1751 Boskovič patobulino matavimą tuo, kad, sustatant matus ant ožių, tarp jų buvo paliekami nedideli tarpai, Kurie reikėjo papildomai matuoti skriestuvu ar kitokiu prietaisu. 1792 Borda įtaisė metalinius matus su tiksliais termometrais.
XIX a. Bessel, Struve ir kt. konstruktavo savo aparatus B. matuoti, bet iš esmės jie mažai tesiskyrė. 1897 Jaderin siūlė matuoti B. ištemptomis vielomis. Šitas būdas visų pripažintas. Viela Jaderino aparate gaminama iš invaro, kuris nuo temperatūros labai mažai tesikeičia. Vielos galuose yra skalės su smulkiais padalinimais. Kartu su tomis liniuotėmis viela ištempiama ant dviejų kilnojamųjų atramų. Vielos tempimas reguliuojamas dinamometro arba svorių, kurie tempia per blokus vielos galus. Pagal B. sukalami tvirti mediniai basliai, 24 m atstu vienas nuo kito. Ant jų užkalami metaliniai ženklai, tarp kurių ir matuojami atstumai, perkeliant vielas. Vidutinė matavimo klaida neprašoksta 1 mm per 1 km atstumo.
B. Lietuvoje: 1) 1817—1821 vykdant Lietuvoje trianguliaciją (Tennerio tinklas) išmatuotos trys bazės: Drūkšių — tarp Drūkšių mst. ir Tilžės k., Breslaujos aps., a. 7,5 km Drūkšių ežero ledu, matuota 1817 III 14 — III 29; Pandėlio — tarp Pandėlio mst. ir Rokiškio aps. Jakšių k. matuota 1820 1X1—X2, Palangos—tarp Palangos mst. ir Kretingos aps. Būtingės dv. matuota 1821 VIII 25-IX 12. Redukuotieji į jūros lygį tų bazių ilgiai: Drūkšių 11536,695 m, Pandėlio 11082,286 m, Palangos 9885,289 m. Matavimai atlikti 2 sieksnių (4,27 m) ilgio, 2,2 cm pločio ir 0,8 cm augščio geležiniais strypais, pritvirtintais prie medinės lentos ir pridengtais dėžėmis nuo saulės įtakos. Strypai buvo klojami vienas paskui kitą ant padėtų ožiuose lentų; strypų galuose buvo spyruokliniai išsikišimai. B. išmatuo- tos su tikslumu, ne mažesniu kaip 1:1000000.
2) Nepriklausomojoje Lietuvoje karo topografijos skyrius.matavo 4 bazes: Tauragės aps. Švėkšnos — tarp Švėkšnos mst. ir Skomantų k., matuota 1929 VI 3—VI 10; Rokiškio ir Panevėžio aps. Skapiškio - tarp Laukelių vs. ir Kuosėnų k., matuota 1931 IX 25 — X 5; Kauno — paliai Ukmergės plentą, tarp Muravos ir Davalgonių k., matuota 1931 IX 9 — IX 19; standartinė B. Kauno aerodrome, tarp Dariaus ir Girėno plento ir Veiverių plento. Visos B. matuotos Jäderino prietaisu. Standartinė B. naudojama vielų ilgiui tikrinti. Tam tikslui Lietuvos karo topografijos skyrius vielas du kartus gabeno į Suomiją su jos standartine B. lyginti. Kauno standartinės B. galuose pastatyti akmeniniai stulpai su centrais. 'Naujų B. ilgiai (neredukuoti į jūros lygį): Švėkšnos 6466,345 m + 1,10 mm, Skapiškio 6504,546 m + 1,68 mm, Kauno 6264,307 m + 1,98 mm, Kauno standartinės 792,273 m + 0,32 mm. Švėkšnos B. įeina į Pabaltijo trianguliaciją. Todėl ją matavo 1929 tarptautinė komisija (Suomijos prof. I. Bonsdorffui vadovaujant) 8 Jäderino prietaiso vielomis, lygiai kaip kitas pagrindines B.: Szubin Lenkijoje, Saaremaa Estijoje, Hanko Suomijoje, Enköping ir Öland Švedijoje, Lolland Danijoje ir standartines B. Potsdame ir San-tahamina ties Helsinkiu. Vielos buvo palygintos su tarptautiniais etalonais Brete-uile tarptautiniame matų biure, ir Varšuvos matų valdyboje prieš matavimą ir apvažiavus su vielomis aplink Baltijos jūrą. Matavimo tikslumas ir visos pavartotos priemonės leidžia laikyti Pabaltijo B. tikrai moderniškomis; Švėkšnos B. matavimas davė geriausius rezultatus visame Pabaltijy.
- Tallat-Kelpša Lietuvos topografijos bei kartografijos darbų klausimu — Mūsų žinynas 1922; M. Ratautas Kauno bazės matavimo proga — žemėtvarka ir Melioracija 1931; (”) Pabaltės trianguliacija — Matininkų ir Kultūrtechnikų Balsas 1928; J. Bonsdorff Measuring of seven base lines of Baltic polygon, executed in the year 1929, 1930.
Bazės tinklas. Pirmosios eilės trianguliacijoje B. paprastai būva 5—8 km ilgio. Tuo tarpu normalus atstumas tarp dviejų gretimų trianguliacijos punktų yra 20—30 km. Todėl B. įjungiama trianguliacijon per eilę papildomųjų punktų, sudarančių vad. B. tinklą. Jis gali būti įvairiai suplanuotas. Labiau priimtas rombiškas B. T., kurio pavyzdys yra trianguliacijoje ties Kaunu. Čia bazė yra tarp Muravos ir Davalgonių; du papildomi trianguliacijos punktai — Ra-moškiuose ir Šlienavoje — sudaro su pirmais dviem rombą. Išmatavus rombo kampus, apskaičiuojama įstrižainė Šlienava — Ramoškiai, kuri tampa lyg ir nauja, ilgesnė B. tolesniam matavimui. Trigonometri-