lum — sutvirtinta vieta, pilis, maža tvirtovė; 2) šen. rusų (gudų) kalboje šalia cerkvės jau senovėje buvo vartojama božnica (arba božinica su pusbal-siniu i. arba j erų, po ž) — maldykla, lot. templum; pvz. Nestoro kronikoie apie 1110 sakoma: povele Lazar’ vzjati Igorjai pones-ti i v cerkov’ svjatago Michaila v Novgo-rodskuju b o ž n i c j u. Ta;gi lietuviai, kaip nemaža kitų gudiškų tikybinių terminų (pvz. gavėnia, kalėdos, krikštas, kūčios, su-bata. velykos, verba ir kt.), taip panašiai ir bažnyčią bus pasiskolinę dar prieš Lietuvos krikštą ir todėl jiems vėliau nebereikėjo iš lenkų skolintis k o š c i ô 1. Šiauriniai lietuvių kaimynai, latviai, savo bazni:ca turi pasiskolinę iš šen. rusų (krievių) kalbos dar prieš XIII a. Vok. Kirche, danų, olandų kerk, anglų church, anglų saksų eirice, cyrice, šen. saksų kirika, šen. vok. augšt. chirihha ir kt. yra kilusios iš gr. kyri(a)kė — viešpaties namai, vartotos šalia kyriakon (nuo kyriakôs — viešpaties, viešpatinis). Pr. église, isp. iglesia, port, igreja, it. chiesa ir kt. yra kilusios iš lot. ecclėsia savo keliu paskolintos iš gr. ekklësia — susirinkimas.
Katalikų pažiūromis gali būti tik viena Kristaus įkurtoji B., kuri kaip tikroji ir vienintelė lengvai ir aiškiai pažįstama iš jos požymių. Šiai vienai B., t. y. jos „sielai” priklauso ir be savo kaltės šalia katalikų B. malonės būtyje gyveną kitatikiai. Rytų ortodoksinės B., neigdamos popiežiaus primatą ir teisinį B. universalumą. yra susiskirsčiusios į daugelį autokefalinių tautinių B. (graikų, rusų, serbų, bulgarų, sirų, koptų ir kt.). Protestantizmas nutraukė su popiežiumi tikėjimo vienybę, nuo pat pradžios sudarydamas ir tikėjimo požiūriu nuo viena kitos skirtingas, vyriausiai pasaulietinės valdžios draugėje palaikomas B. Senkatalikiai visas krikščionių konfesijas laiko esant vienos tikros B. dalis.
Bažnyčios įsakymai ž. Katalikų Bažnyčia.
Bažnyčios Mokytojai (lot. Doctores Ecclesiae) Katalikų Bažnyčios teologai rašytojai, kurie dėl savo švento gyvenimo, tikėjimo grynumo ir ypač mokslingumo, matomo iš jų raštų, specialiu dekretu yra tokie pripažinti. B. M. skiriasi nuo B. Tėvų tuo. kad jie yra iš visų amžių, tuo tarpu B. Tėvai tik iš pirmųjų. Bet svarbiausias jų pažymys — mokslingumas (B. Tėvų — senumas). Kaikurie B. M. yra drauge ir B. Tėvai. Tokie yra 4 didieji rytų B. M.: šv. Atanazas, Bazilijus. Grigalius Nazianzietis ir Jonas Chrizostomas ir 4 vakarų B. M.: šš. Ambraziejus, Jeronimas, Augustinas ir Grigalius Didysis.
Pirmieji B. M. gyveno senovėje, todėl ilgai B. M. buvo laikomi tik pirmųjų amžių mokytieji teologai. Pirmasis, suteikęs B. M. titulą ne senovės teologui šv. Tomui Akvi-niečiui, buvo pop. Pijus V (1667). Po to popiežiai paskelbė daugiau naujų B. M., gyvenusių visais laikais. Čia jie duodami skelbimo chronologijos tvarka: Bonaventūra (1588), Anzelmas (1720), Izidorius (1722), Petras Krisologas (1729), Leonas Didysis (1754), Petras Damionas (1829), Bernardas (1830), Ilarijus (1851), Alfonsas Liguori (1871). Pranciškus Salezas (1877), Cirilijus Jeruzalietis (1822), Cirilijus Aleksandrietis (1822). Jonas Damaskietis (1890), Beda Ve-nerabilis (1899), Efremas (1920), Petras Kanizijus (1925), Jonas Kryžietis (1926), Robertas Belarminas (1931), Albertas Didysis (1931). Antanas Padovietis (1946).
Bažnyčios Tarnas laikraštis, įvairiais vardais ėjęs Waterbury, Conn. ligi 1904 pabaigos. Jo užuomazga buvo Bostono Lietuviškas Laikraštis, kurį So. Bostone 1895 XI 1 — XII 27 redagavo iš Žemaitijos į JAV atvykęs kun. J. Žebrys. 1896 jis jį perkėlė į Wa-terbury, Conn. ir čia nuo 1896 II 27 pradėjo leisti jau Ryto vardu, beveik jį visą pats vienas prirašydamas. J. Žebrys redagavo Rytą ligi 1898 ,N. 32 ir, išsikeldamas iš Wa-terbury, perdavė jį kartu su parapija kun. Petrui Saurusaičiui. Šis šiuo vardu išleido Ryto keturiolika numerių, o nuo 1898 XII Rytą pavadino Tarnu Bažnyčios, pavertė jį mėnesiniu laikraščiu ir leido kartu su kun. Griciumi, pats vienas visą laikraštį prirašydamas. Nuo 1899 VI (N. 7) redagavimą pavedė buvusiam Ryto bendradarbiui Juozui Dydynskiųi-Dėdinui, o nuo 1899 XI pavertė jį savaitiniu laikraščiu ir pakeitė vardą į Bažnyčios Tarnas — Organas Draugystes Blaivystes. Nuo 1900 N. 5 jis nebesivadina Blaivystes organu, o nuo 1901 N. 1 rugpjūčio mėn. vad. Bažnyčios Tarnas arba pasiuntinys saldžiausios Szirdies Jėzaus. Menesinis katalikiszkai tautiszkas ir moks-liszkas lakirasztis. Toks jis ėjo ligi 1904 pabaigos. Nors jis nuo 1901 rašėsi mėnesinis, bet kartais per metus jo tik pusė numerių teišeidavo. Išskyrus trumpą laiką, kai B. T. red. Dydynskis, vėliau, nuo 1901, visą laikraštį prirašydavo vienas kun. Petras Sau-rusaitis. šiaip B. T. pirmatakai Bostono L. Laik. bendr. tarpe turėjo A. Burbą ir J. Gricių, Rytas — J. Gricių, V. Jakubyną, A. Kaupą, J. Naujoką, J. Peniką. V. Pošką, K. J. Senkų, A. B. Valiuką, J. Žilinską, V. P. Žukauską ir keletą korespondentų.
Bažnyčios teismas nagai bažnytines teises (Kod. I. C., kan. 1553) sprendžia šias bylas: 1) bylas, kurios liečia dvasinius reikalus ir su jais susijusius dalykus; 2) bažnytinių įstatymų sulaužymo bylas; 3) dvasininkų ir vienuolių civilines ir kriminalines bylas; 4) vadinamąsias mišriąsias bylas greta valstybės teismo iure praeventionis; 5) pakrikštytųjų moterystės bylas. Lietuvoje veikiančiais valstybės įstatymais dėl B.