—1770 išsp. Vilniuje 4 t. Kontrowersye z Kalwinem i uczniami jego o sprawiedli-wosci.
2) Mykolas Otonas (m. 1622 Varšuvoje) belgų jėzuitas, 1582 atsiųstas Lietuvon, mokė Vilniaus jėzuitų kolegijoje, apie 1610 Lietuvos d. kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto IV nuodėmklausys. 1599 Mintaujoje disputavęs su protestantų superintendentu P. Adesbornu, ir tai apsakė 1605 Vilniuje išsp. Ein Gespräch von der Religion zur Mitthau zwischen Michae-le Ottonio Becano S. J. und Paulo Adesbor-nio Superintendenten in Curlandt.
Bécarre (bj),arba naikiklis, muzikos ženklas, naikinąs priešakiau stovėjusio bemolio arba kryželio reikšmę ir grąžinąs garsą į pirmykščią būtį.
Beccadelli Antonio (1394—1471) italų humanistas, poetas, palermietis (Panormita), labiausiai pagarsėjęs savo epigramų rinkiniu Hermaphroditus (1432, išsp. 1795), dėl kurio tais pat metais imp. Zigmantas apvainikavo jį laurų vainiku. Jo Epistolarum lib-ri V, orationes II, carmina, išsp. 1553.
Beecafumi di Pace Domenico (1486-1551), vadinamas ii Mecherino, italų tapytojas ir skulptorius. Kilimo iš Sienos, kur nuo 1512 yra daug jo kūrinių, ypač freskų. Savo kūrybai gavo įtakos iš Raffaelio ir Michel Angelo.
Beccaria Cesare (1738—1794) italų teisininkas, nustatęs moderniosios baudžiamosios teisės dėsnius.1763-1764 jis per 8 mėnesius parašė Dei delitti e delle pene (apie nusikaltimus ir bausmes) ir be savo vardo tais pačiais metais išspausdino. Knyga turėjo dideliausią pasisekimą ir buvo XVIII a. ir vėliau verčiama beveik į visas Europos kalbas (lietuviškas R. Buroko vertimas išsp. 1935). 1766 tai versdamas prancūziškai, Morellet davė kaikurių pakeitimų, kuriuos B. priėmė ir vėlesniems leidimams italų kalba. B. čia reikalauja baudžiamosios teisės ir teisenos racionalizacijos ir humanizacijos ir ypač mirties bausmės panaikinimo. Jo knyga darė didelę įtaką ir kitų kraštų įstatymų leidėjams: Toskanoje buvo panaikinta mirties bausmė, Rusijoje daug skyrių iš jos išversta ir įnešta į Kotrynos II Nakazą įstatymams leisti, Anglijoje jos įtakoje rašė Bentham ir veikė Romilly, Prancūzijoje ji virto didžiausiuoju autoritetu ir Voltaire ją pavadino „žmogaus jausmų kodeksu”. B. rašė dar ir ekonomikos ir finansų klausimais, reikšdamas pažiūras, artimas Adomo Smitho ir iš dalies Malt-hus’o pažiūroms. Nuo 1768 jis dėstė Milano universitete. Jo Opere buvo išleisti 1854.
- S. Glaser B. et son influence sur la réforme du droit pénal (Revue International du droit pénal) 1928; C. A. Vianello La vita e l’opere di Cesare B. 1938.
Becher 1) Erich (1882—1929) vokiečių filosofas, nuo 1916 Mūncheno univ. prof., atstovavęs kritinį realizmą ir (biologijos metodu kurtą) induktyvinę metafiziką, skelbdamas, kad pasaulio vyksme ir žmogaus būtyje reiškiasi antasmeninis psichinis principas (psichovitalizmas). Išsp. Gehirn u. Seele 1911, Naturphilosophie 19,14, Geisteswissenschaften u. Naturwissenschaften 1921, Einführung in die Philosophie 1926.
2) Johann Joachim (1635—1682) vok. chemikas ir ekonomistas. Nors dar paskendęs alchemijoje (pirmoji jo knyga Tractatus de lapide trismegisto 1654), bet mokė, kaip iš bulvių daryti alkoholį, o iš akmens anglio koksą ir dervą. Savo veikalu Physica subterranea 1669 davė pagrindą vad. fiogistono teorijai. Kaip ekonomistas, pasireiškė savo patarimais Mūncheno ir Vienos dvaruose: propagavo bulvių auginimą, manufaktūrą, siūlė imtis P. Amerikos kolonizavimo ir iškasti Reino—Dunojaus perkasą. Savo teorines pažiūras ūkiniais klausimais išdėstė Polit. Diskurs von den eigentlichen Ursachen des Auf- u. Abnehmens der Städte, Länder u. Republiken 1688, atstovaudamas vad. kameralistų pažiūras.
3) Johannes Robert (g. 1891) vokiečių rašytojas, nuo ekspresionisto išsivystęs į komunistinį autorių. 1933 emigravęs į SSSR, Vokietijon grįžo tik po II pas. karo. 1946 sovietų paskirtas vadovauti jų valdomoje Vokietijos dalyje įst. Deutsches Kulturband. Daugiausia reiškiasi kaip poetas, bet yra rašęs ir romanų bei dramų. Svarbiausi lyrikos rinkiniai: Verfall u. Triumph 1914, An Europa 1916, Hymnen 1924, Leichnam auf dem Thorn 1925, Hungrige Stadt 1927, poema Am Grabe Lenins 1924, drama Um Gott 1921, romanas Der Bankier reitet über das Schlachtfeld 1925. Naujesni veikalai Ein Mensch unserer Zeit 1930, Abschied 1941, Wir — unsere Zeit 1948.
Bechon Karolis (1732—18.12) lenkų mi-niatiüristas, nupiešęs daugybę karalių ir didikų miniatiūrų, taip pat ir vykusią Tado Kostiuškos miniatiūrą.
Becįhstein 1) Friedrich Wilhelm Karl (1826—1900) vokiečių fortepionų fabrikantas, nuo 1853 įsteigęs jų fabriką Berlyne, kuris 1853—1934 laikotarpyje išleidęs apie 150.000 bechsteinų instrumentų. Jų gera kokybė B. vardą plačiai išgarsino.
2) Ludwig (1801-1860) vok. rašytojas, išpopuliarėjęs padavimų, pasakų rinkiniais: Der Sagenschatz des Thüringerlandes 1835 —1838, Deutsches Märchenbuch 1845, Romantische Sagen und Märchen 1855. Savo pažiūras į tautosaką pareiškė veikale Mythe, Sage, Maere und Fabel im Leben und Bewusstsein des Volkes 1854—1855.