Louis univ. Ekspresionistiškai realistiniuose kūriniuose reiškė dabarties prislėgto žmogaus patologinį kartumą ir dvasinį atbukimą. JAV jo kūryba susilaukė dėmesio, buvo atžymėta premija. Žymiausi B. kūriniai: Didmiesčio ir cirko vaizdai, Naktis, Prieš kaukių balių.
- B. Reiferiberg u. W. Hausenstein M. B. 1949.
Beekmanno termometras metastatinis termometras temperatūrų skirtumams matuoti. Jo rezervuaro gyvąjį sidabrą galima reguliuoti, perpilant jį į tam tikrą viršutinio vamzdelio galo praplėtimą. Termometro vamzdelis padalintas tik į 5 laipsnius, kurių kiekvienas padalintas į 10 lygių dalių ir kiekviena tokia dalis dar į 10 dalių, - atseit, tiesiog atskaitomos šimtosios laipsnio dalys. Pvz. tokio termometro nulis yra tikras vandens stingimo taškas, ir reikia, sakysime, išmatuoti temp, tarp 100° ir 105°. Šiam reikalui įšildo termometrą ligi 106°, temp, matuoti vartodami kitą termometrą; gyvasis sidabras tuomet patenka į vamzdelio galą. Kiek stuktelėjus termometrą, gyv. sidabro gyslelė nutrūksta, ir, patekęs į vamzdelio galą, gyvasis sidabras čia ir pasilieka. Dabar, jei verdančio vandens garuose laikomo gyvojo sidabro gyslelės paviršius apsistoja ties 0, 13, tai šis parodymas yra 100°; tuomet 4, 13 rodys 104° ir tt. Tokiu būdu galima su 0,01° C tikslumu išmatuoti betkurį temperatūrų skirtumą ligi 5° C.
Rėčkoj Jonas (1704 Stockholme — 1795 Petrapilyje) rusų veikėjas, švedų belaisvio feldmaršalo Jono Trubeckoj ir baronienės Wrede sūnus. Ilgai keliavęs po v. Europą, 1726 Rusijon atvykęs, tarnavo tėvu adjutantu, vėliau buvo siuntinėjamas diplomatiniu kurjeriu į v. Europos šalis. 1747—1762 iš tarnybos atleistas, gyveno daugiausia Paryžiuje. Vėl parkviestas Rusijon ir Kotrynos II remiamas, įst. bajoraičių auklėjimo įstaigą (vėliau paverstą Smolnyj institutu, išlikusiu ligi 1917). Eidamas meno mokyklos dir. ir caro rūmų kanceliarijos viršininko pareigas, daug nusipelnė Petrapiliui pagrąžinti.
Becque Henri (1837-1899) prancūzų dramaturgas, įnešęs teatran natūralizmą ir padėjęs atsirasti vad. laisvam teatrui (Le Théâtre libre). Pastabus psichologas, realistinių palinkimų rašytojas, kultivavęs papročių ir charakterių komediją. Svarbiausiomis jo komedijomis laikomos Michel Pauper 1870, Les Corbeaux 1882, La parisienne 1885. Trumpų, vienakčių (quart d’heure) pjesių kūrėjas. Jo Oeuvres complètes, 7 t., išsp. 1926.
Becquer Gustavo Adolfo (1836—1870) ispanų poetas, ispanų romantikos populiariausias meilės dainius, įtakoje H. Heinės rašęs pilnas eleginės melancholijos eiles (Rimas 1871) ir legendas (Leyendas 1871).
Becquerel 1) Antoine César (1788 —1878) dirbęs elektrochemijos, biochemijos ir meteorologijos srity prancūzų mokslininkas, nuo 1829 Paryžiaus mokslo akademijos narys. Išsp. Traite experimental d’ électricité et de magnétisme 1834—1840, Traité complet de magnétisme 1845.
2) Alexandre Edmond (1820— 1891) pirmojo sūnus, prancūzų fizikas, tyrinėjęs šviesos, magnetizmo ir elektrochemijos reiškinius. Išsp. La lumière, ses causes et ses effets 1867—1868.
3) Antoine Henri (1852—1908) pirmojo vaikaitis ir antrojo sūnus, prancūzų fizikas, nuo 1895 École Polytechnique prof. .1896 jis pastebėjo, kad uranas nuolatos skleidžia spindulius, kurie daug kuo yra panašūs į Roentgeno spindulius. Už šį urano radioaktingumo aptikimą jam 1903 buvo duota Nobelio premija pusiau su Marie ir Pierre Curie. Jis yra atlikęs vertingų darbų elektrochemijos, magnetizmo, fosforescenci— jos, šviesos poliarizacijos ir šviesos absorbcijos srityje. Išsp.
Recherches sur une propriété nouvelle de la matière 1903.
Beequerelio spinduliai pasenęs natūralaus radioaktyvaus spinduliavimo pavadinimas. Ž. Radioaktyvumas.
Bécu Augustas Liudvikas (1771 V 3 Gardine — 1824 VIII 26 Vilniuje perkūno nutrenktas) Vilniaus univ. prof., sulenkėjęs prancūzas, Tizenhauzo iš Prancūzijos kviesto Gardino fabrikų inspektoriaus J. J Bécu sūnus. Augštesniuosius mokslus išėjęs Gardine ir Vilniuje, 1789 filosofijos dr., 1793 Lietuvos augštosios mokyklos Vilniuje med. dr., 1797 paskirtas patologijos ir farmakologijos prof. Langmajerio adjunktu; šiam pasitraukus, nuo 1801 tų dalykų prof. 1804 buvo paskirtas Vilniaus univ. fiziologijos katedrai, bet, išsiųstas užsienin tai katedrai pasiruošti, kurį laiką nebedėstė. Škotijoje ištyręs raupų skiepijimą, Lietuvon grįžęs, jis pirmas ėmė tai čia vartoti. Po prof. Franko B. peėmė patologijos katedrą, drauge dėstydamas higieną bei policinę mediciną ir Vyriausiosios kunigų seminarijos klierikams populiariąją higieną bei kaikurias policinės medicinos dalis.
1817—1822 jis buvo mokyklų komiteto narys, 1819 mokyklų vizitatorius, 1817-1824 Biblijos draugijos sekretorius. 1818 vedė prof. Euzebijaus Slovackio našlę, ir tuo būdu virto vėliau pagarsėjusio lenkų poeto
Beckmano termometras
Henri Becquerel