Puslapis:LE02.djvu/338

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Vidutiniai nuotoliai - 800, 1000, 1500 m (880 j. ir 1 mylia). Jie bėgami, derinant greičio didėjimą su bėgamo nuotolio trumpėjimu. Pažymėtini šie pasaulinio masto bėgikai: S. Wooderson (Anglija), M. W. Witfield (JAV), R. Harbig (Vokietija), G. Hagg (Švedija), W. Lueg (Vokietija), J. Barthel (Liuksemburgas); iš lietuvių — A. Šimanas ir A. Vietrinas.

Ilgieji nuotoliai yra ilgesni, nei 1500 m ar 1 mylia. 5000 ir 10.000 m B. yra visose tarptautinėse rungtynėse ir olimpinėse žaidynėse. Europiečiai yra geriausi šių nuotolių bėgikai. Čekas E. Zatopek 1952 Helsinkio olimpiadoje laimėjęs 5000 m, 10.000 m ir Maratono bėgimą, yra geriausias šių laikų pasaulio bėgikas; jam priklauso 7 pas. rekordai. Su juo lygintis tegali buv. garsusis pas. bėgikas suomis P. Nurmi, kuriam 1920 priklausė pasaulio rekordai nuo 1500 ligi 10.000 m. Švedas G. Hagg II pas. karo metu turėjo pasaulio rekordus nuo 1500 iki 5000 m. Iš lietuvių geriausi yra A. Vietrinas ir A. Šimanas. Abiem priklauso po 4 Lietuvos rekordus.

Kliūtiniai B. atsirado XIX a. pradžioje Anglijoje. Pirmas oficialus rekordas buvo 1864 Oxford’o—Cambridge’o studentų rungtynėse, kur A. W. Daniel 120 j. nubėgo per 17 % sek. Nuo 1885 kliūtiniai bėgimai paplito JAV studentų tarpe. Studentai ištobulino kliūčių nugalėjimo techniką. B. yra 110, 200 ir 400 m, arba 120, 200 ir 440 jardų ilgio. Yra 10 kliūčių, išdėstomų pagal bėgimo nuotolio ilgumą. Kliūčių augštis: 110 m (120 j.) bėgime — 106 5 cm (3'6"), 200 m (220 j.) — 91,5 cm (30 ir 400 m (440 j.) — 76 cm (2'6"). Geriausi 110 m kliūtinio B. bėgikai yra R. Attlesey — 13.5 sek., H. Dillard, J. Davis (visi JAV) po 13,7 sek., E. Bulančik (Rusija) — 14..1 sek. 400 m — C. Moore (JAV) — 50.7 sek. Iš lietuvių pažymėtinas Jočys su 14,8 sek. (110 m), prlygstąs tarptautinei klasei.

3000 m kliūtinis B. plačiau paplito nuo 1920, kai jis buvo įrašytas olimpinių žaidynių programom Labiau jis mėgiamas Europos kraštuose. Pasaulio rekordai nėra skaitomi. B. yra aikštėse, išdėstant 5 kliūtis, kurių augštis 91,5 cm (30. Prie paskutinės kliūties yra vandens pripiltas griovys.

Estafetės B. Jų kilmė JAV. Arklių estafetės buvo krašte žinioms ir paštui pristatyti. Pirmosios estafetės B. rungtynės buvo 1893 tarp Pennsylvania universiteto studentų. Dalyvavo 2 komandos po 4 bėgikus, kurių kiekvienas turėjo nubėgti % mylios. 1897—1922 Pennsylvania universitetas įtaisė 4 x 110 j., 4 x 220 j. ir 4 X 440 j. estafetės, ilgainiui paplitusios JAV studentuose. Estafetės yra tokios: 4 x 100, 4 x 200, 4 X 400, 4 X 800 ir 4 X 1500 m (4 x 110, 4 x 220, 4 x 440, 4 X 880 jardų ir 4x1 mylia). Olimpinėse žaidynėse ir tarptauti- nio pobūdžio rungtynėse labiausiai pasitaiko 4 x 100 ir 4 x 400 m arba 4 x 110 ir 4 x 440 jardų estafetės. Estafetės komanda iš 4 bėgikų. Tam tikra lazdelė kiekvieno bėgiko nešama nuo bėgimo pradmės, perduodama vis kitam, kol paskutinis bėgikas pasiekia nuotolio baigmę. Estafetės B. technika priklauso nuo lazdelės perdavimo metodo ir nuo komandos bėgikų išdėstymo atitinkamuose nuotoliuose. Iš 16 estafetinių B. pastarosiose aštuoniose olimpiadose JAV yra laimėjusi 12.

B. per laukus yra apylinkėse, kur apstu gamtinių kliūčių. Jo ilgis dažniausiai pareina nuo vietovės. B. kelias nukaišomas vėliavėlėmis kas 100—150 m. Bėgama pavieniui ir komandomis. Komandos sudėtis gali būti iš neaprėžto dalyvių skaičiaus, bet taškai teskaitomi tik 4 pirmųjų, geriausiai atbėgusiųjų. Laimėjusi komanda šitaip įvertinama: atbėgęs pirmuoju — 1 t., antruoju — 2 t. ir tt. Komanda, surinkusi mažiausiai taškų, laikoma laimėtoja.

Maratono B. olimpinėse žaidynėse buvo pradėtas 490 pr. Kr.Pheidippides bėgikui pagerbti. Jis iš Maratono kovos lauko bėgo į Atėnus (22 mylios) sostinės gyventojams pranešti apie graikų pergalę mūšyje su persais. Pasiekęs Atėnus, šaukdamas „Džiaukitės! Mes laimėjome!”, Pheidippi-des iš nuovargio krito negyvas.

Nuo 1896 Maratono B. tapo labai svarbiomis olimpinių žaidynių programos rungtynėmis. Maratono B. pasaulio rekordai neskaitomi. Mat, bėgama gatvėmis ir plentais. Tik jo pradmė yra sporto aikštėse. Jo ilgis yra 42 km 195 m (26 mylios 385 jardai). Maratono B. iš bėgikų reikalaujama didelio ir nuolatinio ruošimosi, fizinės patvaros ir ypač dvasinės, vidinės jėgos. B. geriausiai atlaiko vidutinio ar mažo ūgio ir per 30 metų amžiaus bėgikai. Pasitaiko ir išimčių. Geriausi Maratono bėgikai 1932--1952 yra buvę: J. Žabala (Argentina) — 2 val. 31 min. 36 sek., K. Son (Japonija) — 2 : 29 :19,2 val., R. Gormo (Argentina) — 2 : 25 : 35 val., E. Zatopek (Čekoslovakija) — 2 : 23 : 03,2 val. Lietuvoje Maratono B. nebuvo.

Pyragius Sportiniai bėgimai 1924 ; K. Dineika ir J. Eretas Lengvosios atletikos vadovėlis 1922; Spo-rūta 1933; Lengvosios atletikos taisyklės 1932; Kūno Kultūra ir Sveikata 1934 -,Norman E. Gardiner Athletics of the Ancient World 1930; F. A. M. Webster Athletics of To-day 1929; J. Kenneth Doherty Modern Track and Field 1953; J. Kangur und L. Jârver Olympia 1948; International Athletics Annual 1953.

Bėginės (lot. beguinae) religinės moterų bendruomenės viduramžiais maldingumo pratyboms ir labdaros tikslams, nors be klauzūros ir vienuolinių apžadų, gyvenusios grupėmis, mūro tvoromis apjuostuose namuose (béguinages). Apie 1200 kilusios fla-muose, jos sparčiai išsiplėtė ir kitose šalyse. 1220 moterų pavyzdžiu panašios susida-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5717-0=5717 wiki spaudos ženklai).