Puslapis:LE02.djvu/34

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

mėnų Pax Augusta, arba Batalium. Apsuptas senos tvirtovės mūru ir pylimu. Sena katedra. Per Gvadianos upę tiltas su 32 arkomis. 1801 Ispanija čia pasirašė taikos sutartį su Portugalija.

Badalona sen. romėnų Baetula p. r. Ispanijos uostas. 49.700 gyv. (1945). Vyno, cukraus, stiklo, laivų statybos ir naftos valymo pramonė.

Badarayana, vadinamas ir Vyasa, tariamasis senovės indų šventųjų himnų-vedan-tų, arba bramasutrų, autorius.

Badas socialinis ir ekonominis reiškinys dėl javų nederliaus, neapsirūpinimo maisto atsarga ateičiai, krašto duonos atsargų nesugebant ir negalint tinkamai paskirstyti. Ilgiau trunkąs lietus, neleidžiąs suimti javų iš laukų, javų augimą stabdančios ligos, sausros kad ir gali tam tikroje vietoje visiškai sunaikinti visą derlių, bet B. atsiranda ir kitoms aplinkybėms veikiant. Menka žemės kultūra, smulkūs ūkininkų žemės valdomieji sklypai, dideli mokesčiai neleidžia daryti nei javų, nei pinigų atsargų ateičiai, ir kiekvienas javų neužderėjimas gali virsti B. Netobulas susisiekimas neleidžia privežti badaujantiems kraštams javų iš kitur, juo labiau, jei B. apima visą valstybę ir jei jos ūkio santykiai su kitomis duoną pristatančiomis valstybėmis nėra tinkamai sutvarkyti.

Tikrų B. reiškinių būta įvairiose Europos ir Azijos vietose ir senų senovėje, šiaip dokumentuose B. įfiksuotas ,nuo IX a. Kr. g. Vėliau istorija vis dažniau jų mini. Per visus viduramžius ir naujaamžius ligi XVIII a. pabaigos B. padarydavo ne vien klimato sąlygos, bet ir nuolatiniai karai su marais. Beveik niekur valstybės nepajėgdavo su B. kovoti, badaujančiųjų gelbėjimą palikdamos bažnytinei ar privatinei labdarybei. Šioms teįstengiant sušelpti tik mažą pašalpos reikalingųjų dalį, kita dalis arba išmiršta, arba masėmis išeina iš B. paliestųjų kraštų kitur duonos jieškoti. Ir tai yra viena iš emigracijos priežasčių. XVII ir XVIII a. viena tik Prancūzija pergyveno 41 badmetį. Kituose kraštuose jų buvo nemažiau. XIX a. Vakarų Europoje buvo B. 1817 Vokietijoje, 1847 sunkiausias B. Airijoje. Nors Anglijoje nederliaus nebuvo, bet dėl pramonės krizių B. darbininkų tarpe maišėsi 1815, 1818, 1825, 1836, 1847, 1857. Rusijoje B. nuo XI a. kildavo kas keliolika metų. Vien XVIII a. buvo ten 34 B. metai. XIX a. net 40, jų sunkiausieji 1833, 1845—1846, 1851, 1855, 1872, 1891—1892. Ir XX a. Rusijoje kas keleri metai didesnė ar mažesnė sritis buvo B. užklumpama, pvz. 1911—1912 B. apėmė 60 gubernijų. Baisiausias B. Rusijoje siautė 1917—1922, kada bolševikai griovė seną, nusistovėjusią žemės ūkio santvarką ir vėliau, 1928 — 1930, besteigiant vad. kolchozus, badavo a. 90 milionų gyventojų, kurių keliasdešimt milionų badu išmirė ir ypač derlingiausiose srityse, kaip Ukrainos šalyje. Ir ligi šiol ten, Rusijoje, žymioji gyventojų dalis tebebadauja. Tankiausiai gyvenami Azijos kraštai, kaip Japonija, Kinai, Indija, Indokinija, savo įvairiose srityse nuolatos yra B. liečiami.

Kova su B. visų pirma buvo derlingaisiais metais žemdirbius verčiant tam tikrą derliaus dalį sudėti į sampilus, atsarginius magazinus, specialiuosius mokesčius mokėti atsarginiams javų kapitalams. Rusijoje sampilai (magazinai) buvo įtaisomi nuo XVIII a. pradžios, o XIX a. pirmojoje pusėje buvo sudarinėjami ir atsarginiai kapitalai. Azijoje sampilai žinomi Japonijoje, Indokinuose ir ten jie daug kur paverčiami atsarginiais kapitalais. XIX a. paplito valstybinės paskolos davimas ūkininkams B. apimtose srityse. Kartais pačiai valstybei neišgalint B. nugalėti, kviečiama tarptautinė pagalba, pvz. 1921 — 1922 Rusijos B. metu.

Lietuvos badmečiai kartojosi taip pat dažnai, kaip ir vakarų bei centro Europoje. 1282 ir 1310 centro Europą ištikęs B. palietė ir Lietuvą. Galimas daiktas, kad ir lietuvių tuo laiku aktingas lenkų ir rusų kraštų puolimas buvo reikalingas, be-jieškant maisto už savo krašto sienų. Didelis B. apėmė Lietuvą 1391 ir daug gyventojų privertė iš krašto išsikelti. 1408 B. pašalinti D. L. K. Vytautas užpirko Lenkijoje javų, kurie, siunčiami Vysla, jūra ir Nemunu Lietuvon, ties Ragaine buvo kryžiuočių pagrobti. Mat, jie norėjo tuo būdu lietuvius priversti brangius javus pirkti Prūsuose. Tai buvo ir viena iš priežasčių 1410 karui su kryžiuočiais. Taip pat žinomi 1440, 1448, 14R2 B. XVI — XVIII a. B. siejami labiausiai su karais ir marais. Lietuvos sta-

T. Valius Badas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 105% (+4909-249=4660 wiki spaudos ženklai).