Baeyer 1) Adolf (1835—1917) vokiečių chemijos pionierius. 1868 prof. Berlyne, 1872 Strassbur-ge, 1875 Mūnchene, kur, įsteigdamas chemijos institutą, sukūrė židinį, iš kurio gavo auklėjimo dvi kartos mokslininkų, studijavusiu organinę chemiją. Iš jo darbų ypač žymėtina indigo (ž.) sintezė. 1905 gavo Nobelio chemijos premiją. Jo Gesammelte Werke išsp. 2 tomais 1905.
2) Hans Jakob (1794—1885) Adolfo B. tėvas, Prūsijos armijos generolas, geodezininkas, nuo 1821 dirbęs Prūsijos generalinio štabo topografijos skyriuje. 1867 išleidęs Die Grösse und Figur der Erde. Tuo darbu suragino Europos vyriausybes imtis bendrojo žemės matavimo, ir toks sutartinis darbas buvo organizuotas 1867. Nuo 1864 Zentralbureau des Europäischen Grandmessung direktorius.
Baekelamd Leo Hendrik (1863-1944) belgas, studijavęs ir kurį laiką profesoriavęs Gente Belgijoje, 1889 atvykęs į JAV. čia išrado popierių „velox”, pakeitusi foto techniką, ir sintetiškai sudarė bakelitą, atvėrusį kelią į kitų plastikinių medžiagų iš-radinėjimą. Pagrindiniai jo veikalai, susieti su bakelito gamyba: Chemical Constitution of resinous Phenolic Condensation 1913, Phenol resins and Resinoids 1925.
Baekelmans M. Lodė (g. 1879) f lamų apysakininkas ir romanistas, leidęs realistinius, pusiau humoristinius pasakojimus daugiausia iš uostų darbininkų gyvenimo: Uit grauwe newels 1901, De doolar in de weid-sche stad 1904, Sinjoorkens 1910, Mijnherr Snepvangers 1920.
Baen Jakob (1627—1700) olandų tapytojas, nupiešęs ir du istorinius paveikslus iš Lenkijos ir Lietuvos istorijos: švedai ties Varšuva ir Smalensko pasidavimas Vladislovui IV.
Baer Karl Ernst (1792—1876 Estijoje) iš Estijos kilęs vokiečių gamtininkas. Nuo 1819 Karaliaučiaus univ. prof. 1834 išsikėlė Petrapilin ir ten pakeltas mokslo akademijos nariu. 1837— 1862 atliko per 10 mokslo kelionių į tolimą šiaurę, Rusijos rytus, Kaukazą, Baltijos jūros krantus. 1827 išspausdino studiją De ovi mamma-lium et hominis genesi. Svarbiausias jo veikalas über Entwicklungsgeschichte der Tiere 1828—1837,
bet ir Untersuchungen über Entwicklungsgeschichte der Fische 1835, Reden und kleine Aufsätze 1864 —1877. Jis laikomas moderniosios embriologijos kūrėju ir vienu iš rimčiausių XIX a. gamtininkų. Darvinizmo teorijos priešininkas, nors ir Darvinas jo tyrinėjimuose rado daug medžiagos savo teorijai paremti.
- L. Stieda K. E. v. B. II leid. 1886;
- K. E. Baer Selbstbiographie 1866, II leid. 1886.
Baero dėsnis, paskelbtas K. E. Ba-ero 1857—1858 ir 1860 darbe über ein allgemeines Gesetz in der Gestaltung der Flussbetten, kur nevienodą upės krantų eroziją sprendžia esant iš žemės sukimosi aplink savo ašį. Mat, žemei besisukant, dėl žemės rutulinės formos įvairūs jos paviršiaus taškai tarp ašigalių ir pusiaujo nevienodai greit juda. Greičiausiai juda pusiaujo linijos taškai, o juo arčiau ašigalio, juo sukimasis mažesnis. Upė, tekėdama iš šiaurės į pietus, patenka į greitesnio judėjimo taškus, bet negali iš karto pereiti į didesnį judėjimą. Todėl vanduo vis labiau spaudžia dešinįjį krantą, tuo būdu smarkiau išplaudamas vakarų krantą, nekaip rytų. Tekėdamas iš pietų į šiaurę, vanduo pereina į lėtesnio žemės judėjimo vietas ir, kryppdamas į rytus, labiau plauna rytinį krantą. Anot Baero, šis dėsnis tinkąs tik upėms, tekančioms meridiano linkme. Tačiau vėliau nustatyta, kad jis tinka ir upėms, tekančioms paraleline linkme, šis dėsnis yra bendras kiekvienai masei, judančiai žemės paviršiuje betkuria linkme. Dar ryškiau B. D. pastebimas meteorologijoje. Todėl ciklonai šiaurės pusrutulyje nukrypsta a. 15% kampu į dešinę, pietų pusrutulyje į kairę. Ir balistikoje B. D. taikomas, nes artilerijos sviedinys vienon ar kiton pusėn nukrypsta tuo pačiu dėsniu, kaip vėjas arba upės vanduo.
Baerkman (Berkman) 1) Jonas Karo 1 s (m. 1856) Vilniaus univ. dėstytojas. 1814 Berlyne įsigijo medicinos daktaro laipsnį ir šį diplomą nostrifikavo 1817 Vilniuje. 1826 Novosilcovo buvo paskirtas į Vilniaus univ. teismo medicinos ir higienos prof. Universitetą likvidavus, buvo ir Vilniaus medicinos — chirurgijos akademijos profesoriumi. 1842 maskoliams ją likvidavus, išsikėlė į Petrapilį.
2) Juozas (1838—1919) 1863—1864 sukilimo Ašmenos aps. dalyvis. Gimnaziją baigė Vilniuje. Suartėjo su broliais Dalev-skiais ir slaptai spausdino atsišaukimus bei dainas lietuvių ir lenkų kalbomis. Kautynėse ties Rudiškiais buvo sužeistas ir pateko rusams į nelaisvę. 4 metams buvo nubaustas į Nerčinsko kasyklas. Po nepavykusio pabėgimo B. nubaudžiamas dar 4 metus, ir tik 1870 laisvai apsigyveno Irkutske. 1880 grįžo į Liepoją. Paliko atsiminimų ir
A. Baeyer
K. E. v. Baer