Puslapis:LE02.djvu/387

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

lankė žymesnes šventoves Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje. 1774 atvykęs Romon, nebeišvyko ligi mirties. Jo laidotuvėse dalyvavo visas miestas. Tuoj prie jo kapo įvyko stebuklų. Popiežius Leonas XIII 1881 XII 8 paskelbė jį šventuoju.

J. Mantenay S. Benoit Labre 1924; Gyvvenymas Szw. Benedykto Labro 1860 (tikrai 1889), 2 leid. 1897, 3 leid. 1905; F. Gaąuere S. B.-J. L. 1937.

5) B. Maurus (1526—1589) šventasis (šventė IV 4). Kilęs iš Afrikos vergų, atgabentų į Siciliją, juodaveidis (todėl pramintas Maurus). Stojo į eremitus, buvo jų viršininku, bet, 1562 popiežiui Pijui IV juos panaikinus, perėjo į pranciškonus Palermo mieste.Ča jis buvo vienuolyno virėju. Bet tiek pasižymėjo nuolankumu, kad paprastas broliukas buvo 1578 išrinktas gvar-dionu ir naujokų mokytoju. Kanonizuotas 1817. Palermo miesto globėjas.

6) B. N u r s i e t i s, šventasis, Vakarų monachizmo tėvas, (Norcia 480 — Monte Cassino 547 III 21). Apie B. gyvenimą datos žinomos tik iš šv. Grigaliaus Didžiojo Dialogų. Visa, kas vėliau apie jį rašyta, nėra visiškai tikra.

Tiek žinome, kad jis yra gimęs sename Nursijos (Norcia) mieste, drauge su seserim Scholastika (dvynukai). Apie 497 buvo pasiųstas į Romą studijuoti. Nepakęsdamas miesto, apsigyveno Subiaco kalnuose atsiskyrėlio gyvenimu, žinomas tik vienam netolimo vienuolyno vienuoliui Romanui. Iš jo B. gavo vienuolišką drabužį. Po 3 metų B. buvo pakviestas netolimo Vicovaro vienuolyno viršininku, bet netrukus turėjo iš ten pasitraukti, nes nedisciplinuoti vienuoliai nenorėjo pasiduoti jo vadovybei, netgi kėsinosi jį nunuodyti. Gandas apie B. nepaprastą gyvenimą pasklido plačiai ir iš apylinkių ėmė rinktis mok'niai, norį gyventi vienuolišku gyvenimu. Pradėtas Subiaco vienuolyno kūrimas reikėjo staiga nutraukti dėl vieno vietos kunigo persekiojimu. Tada B. apie 529 apleido Subiaco ir apsistojo pusiaukelėje tarp Romos ir Neapolio Cassino kalne. Ten dar stovėjo Apolono šventykla, kurią B. nugriovė ir toj pat vietoj pastatė vienuolyną, kurio jis pats buvo ir architektas ir statytojas. Skelbė Evangeliją vietos kalniečiams ir atsidėjo savo mokinių auklėjimui. Dar jam gyvam esant, jo mokiniai įsteigė 12 vienuolynų kitose Italijos vietose. Mirė 67 metų ir buvo palaidotas kriptoje, kurioje prieš 40 dienų buvo palaidojęs savo seserį Scholastiką. B. veikalas Regula Monachorum yra benediktinų gyvenimo norma iki šių dienų; ji iki XI et. buvo vienintelė visų Europos vienuolių regula.

Herwegen Der hl. Benedikt von Nursia III leid. 1926; Ph. Schmitz Histoire de l’ordre de St. Benoit I 1942; I. Schuster La storia di S. Benedetto e dei suoi tempi 1943.

Benediktinai' (O. S. B.) seniausias vienuolių ordinas Vakaruose, kurį VI a. pradžioje įk. šv. Benediktas Nursietis. B. reguloje, be maldos, įsakytas ir darbas. Iš čia šūkis: Orą et labora! — melskis ir dirbk! B., kaip ir visos ano meto vienuolijos, neturi centralizuotos hierarchijos. Kiekvienas jų namas, valdomas abato, veikia savarankiškai. Vienybę tarp jų palaiko tik ta pati regula. Net ir dabar konfederuotų B. abatas neturi tokios jurisdikcijos, kaip vėlesniųjų ordinų generolai. Be tvirtesnių ryšių tarp vienuolynų karų ir sumišimų laikais atsirasdavo sunkumų, ir dėl to labai nukentėdavo vienuolinė drausmė. Pirmajam B. vienuolynui įsikūrus Monte Cassino kalne, Italijoje, jų vienuolynai ėmė kurtis ir Anglijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Skandinavuose.

VI—VII a. svariai pasireiškę, VIII a. B. nesugebėjo apsisaugoti nuo į jų tarpą pašaliniais tikslais besiveržiančių pasauliečių, ir dėl to drausmė gerokai nukentėjo. Bet jie vėl atsigavo IX a., Benedikto Anianiečio prikelti ir vėliau kitų reformatorių patvarkomi (X a. Clugniečių, XIV a. popiežiaus Klemenso V ir Benedikto XII). Su-tvirtėję jie davė net atskirų B. šakų: cis-tersų, kamendulų, kartūzų, celestinų, tra-pistų, monteolivetiečių ir kt. Smūgį B. sudavė reformacija, sumažinusi jų vienuolynų skaičių ligi 5000, XVII a. karai, politinis ir ekonominis pakrikimas, XVIII a. antros pusės absoliutizmo ir prancūzų revoliucijos žygiai — ligi 500, o XIX a. pradžioje Napoleono laikais — net ligi 30—50. 1618 Paryžiuje Lauryno Bernardo įst. šv. Mauro kongregacija, pagarsėjusi mokslininkais ir leidiniais, davė revoliucijos giljo-nai 43 vienuolius. Garsus Clugny vienuolynas paverstas arklide. Nuo XIX a. pusės B. vėl ima atsigauti. Popiežiaus Leono XIII 1893 sušauktas Romoje visų kraštų B. generalinis susirinkimas sudarė B. konfederaciją, davusią vienuolijai naują gyvenimo akstiną. 1905 konfederacijoje veikė 14 kongregacijų, 144 vienuolynai su 6000 vienuolių. 1930 buvo 15 kongregacijų, 187 vienuolynai su 9070 narių, o 1953 B. konfederantai turėjo 10.500 vienuolių. B. turi savo vienuolynų ir JAV, kur jie 1880 iš savo narių

šv. Benediktas Nursietis (katakombų freska Romoje)

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5169-0=5169 wiki spaudos ženklai).