zijoje, Anglijoje ir Italijoje. 1850 Peterho-fo architektas, 1872 Petrapilio statybos viršininkas, 1880 — 1893 Rusijos architektų draugijos pirm. Svarbiausi jo pastatai: Pe-terhofo glžk stotis, Petrapilio katalikų bžn. Viborgo kapinėse, buv. Apraksino rūmai, Pavlovsko vasaros teatras, žemės ūkio akademijos rūmai Petrovskoe - Razumovskoe dvare ties Maskva. Jo kūryboje keitėsi įv. stilių įtaka: klasikinio, gotiko, renesanso, rokoko, rusiškojo. Jo sūnūs taip pat menininkai.
2) Aleksandras (g. 1870), Mikalojaus B. sūnus, rusų tapytojas, grafikas, meno kritikas. Išėjo Petrapilio univ. teisių fak., tapybos mokslą pradėjo Petrapilio meno akademijoje, bet jos nebaigė. 1890— 1899 daug keliavo po vak. Europą. Vienas žymiausiųjų naujojo rusų meno veikėjų, rusų menininkų draugijos Mir Iskusstva steigėjas ir jos ideologas. Parašė: 19.12— 1917 Istorija živopisi vsiech vremion i na-rodov, taip pat 1910 Carskoje Selo ir 1911 Putevoditel po kartinnoj gallerje Ermitaža. Vėliau dirbo kaip teatro dekoratorius. Jo dekoracijomis ir kostiumais Lietuvos opera statė Carmen. Žymesni tapybos kūriniai Versalio temomis, grafikos — 1903 iliustracijos Puškino veikalui Mednyj vsadnik. Išsikėlęs iš Rusijos gyveno Paryžiuje.
3) Leontijus (g. 1856) Mikalojaus B. sūnus, rusų architektas. Architektūros mokslus ėjo Petrapilio meno akademijoje. 1885 akademikas, 1892 architektūros prof., 1893 akad. rektorius ir architektūros dirb-tuyės vedėjas. Jo vadovaujamas, architektūros mokslą išėjo V. Dubeneckis. Kaip architektas, B. atstovauja klasikinei pakraipai (1883 Cerkvė Novodevičj vienuolyne Petrapilyje, 1895 Likanų rūmai ties Bor-žomu, 1904—.1906 I Rusijos draudimo draugijos namai Kuznecke.
Benoit 1) Peter Léonard L e o-pold (1834—1901) flamų muzikas. 1855 baigęs Briuselio konservatoriją, buvo paskirtas Briuselio operetės dirigentu, bet po metų išvyko studijoms Vokietijon ir Pran-cūzijon. Grįžęs 1861 Belgijon, įsijungė į tautinį flamų sąjūdį ir galvojo sukurti savišką flamų muziką. 1867 įst. Antverpene muzikos mokyklą, o 1898 ją pavertė konservatorija. Jo kfiriniai: kantata Le meurtre d’Abel 1857, opera Le roi des Aulnes 1861, Het dorp ins gebergte 1857, Quadrilo-gie (Te Deum, Messe, Noël ir Requiem) 1863, oratorijos Lucifer ir De Schelde 1866, opera Isa 1867, Rubens-cantate 1877. Flamų muzikos savarankiškumą gynė veikaluose: Varhandeling over de nationale Toonkunde 1875—1877; De Oorsprung van net Cosmopolitisme in de Muziek 1876.
2) Pierre (g. 1886) prancūzų rašytojas. Užaugęs Tunise ir Alžire, nemaža keliavęs po Rytus, rašo nuotykines apysakas: Koenigsmark 1918 (liet. A. Rucevičiaus išv. Aurora 1931), L’Atlantide 1919 (liet. A. Griciaus vertimas 1928) ; Le Lac salé 1921, Mademoiselle de la Ferté 1923, Châtelaine du Liban 1924 (lietuviškai Libano valdovė išvertė P. Kupčiūnas), Alberte 1926, Axelle 1928, Le soleil de minuit 1930, Monsieur de la Ferté 1934, Saint Jean d’Acre 1937, Le désert de Gobi 1941 ir kt. Lietuviškai 1938 L. N. Kromerio išverstas Raupsuotasis karalius.
- L. Dubech Les chefs de file de la jeune génération 1925.
Benoit de Sainte-Maure XII a. prancūzų poetas, normandietis. Kurį laiką gyveno Anglijos karaliaus Henriko II rūmuose ir, jo pavestas, 1160—1170 parašė eilėtąją Chronique des ducs de Normandie (42.000 eilučių, išsp. 1836—1844). Didelę įtaką literatūrai padarė jo poema Roman de Troie, kurios fabula naudojosi Chaucer, Boccaccio, Shakespeare.
Benonas šventasis (1010 Hildesheime — 1106) lužičėnų apaštalas. Hildesheimo vyskupo šv. Bernardo giminaitis ir auklėtinis. 1030 Hildesheimo benediktinas. 1042 jų vienuolyno abatas, 1044 Goszlaro kanauninkas, 1066 Meisseno vysk. saksų užkariautų paiabių (Labos upyno) slavų žemėse. B. palaikė 1073 saksus sukilėlius prieš imper. Henriką IV. 1074 imperatoriaus suimtas, ir tik 1076 tesugrąžintas vyskupijai. 1085 Mainzo sinodo paskelbtas pašalintas iš vyskupų, bet, popiežiaus grąžintas, per 20 metų dar platino krikščionybę ne tik tarp savo vyskupijos slavų, bet ir rytuose tarp savo kaimynų lužičėnų. 1523 pop. Adrionas VI jį pripažino šventuoju. Dėl to Liuteris puolė 1523 rašte Wider den newen Abgott und alten Teufel, der su Meiszen soll erhoben werden; 1576 B. relikvijos perkeltos Müncheno Dievo Motinos bažnyčion, o pats laikomas Müncheno mst. ir vyskupijos globėju. Šventė VI 16.
Benoni P. Afrikos mst. Transvalyje, 1710 m nuo j. 1.; 24.000 gyv. (1950; 55.000-1930). Įkurtas 1907 Witwatersrando aukso kasyklų srities viduryje. Greit išaugo. Bet kasykloms pasibaigus, gyventojų skaičius sumažėjo.
Bmserade Isaac (16.12—1691) prancūzų poetas (vad. précieux) rašė dramų, bet karaliaus Liudviko XIV rūmams labiausiai įtiko savo sonetais, rondais (1676 rondais paversdamas Ovidijaus Metamorfozių vertimą), pasakėčiomis. Rūmų baletams rašė libretus. Jo Oeuvres išl. 1697.
Bensheim vakarų Vokietijos mst. tarp Frankfurto ir Heidelbergo, Reino deš. pašlaitėje, prie Odenwaldo kalnų. 23.000 gyv. (1952). Chemikalų, popieriaus pramonė. 1945—1949 B. buvo didelė žydų DP stovyk-