tesi med. praktika Rusijoje. 1918—1920 Vilniaus žydų bendruomenės mokyklų sk. vedėjas, 1921 Kauno mst. med. skyriaus vedėjas, vėliau ligi 1923 žydų mokyklų skyriaus virš., 1923—1924 Kauno žydų mokytojų kursų Tarbut vedėjas. Nuo 1924 VIII 1 buvo Šiaulių žydų gimn. dir. Medicinos klausimais bendradarbiavo Medicinoje ir vokiečių specialinėje spaudoje, Švietimo Darbe išspausdino keletą raštų mokyklų medicinos organizacijos klausimais.
Bergės Aristide (.1833—1904) prancūzų inž. ir pramonininkas, varęs propagandą už vandens jėgos vartojimą. 1869 pastatė hidraulinę stotį su- 200 m kritimo ir 0,5 m-'Vsek. debitu — pirmąją augšto slėgimo stotį. 1896 pavartojo energiją ež. 1.968 m nuo j. 1. Jis pirmas paleido la houille blan-che, baltųjų anglių terminą.
Berggren Andrius Petras (1801—1880) danų kompozitorius, komiškosios operos Billedet og bustan 1832 autorius. Rinko įv. tautų liaudies dainas bei melodijas ir jas išsp. 11 tomų rinkiniu Folkeviser, Folke-sange og Melodies 1842—1847.
Bergihaus 1) Heinrich (1797—1884) vokiečių geografas ir kartografas, išl. Phy-sikalischer Atlas 1836—1848.
2) Hermann (.1828—1890) vokiečių kartografas, J. Perthes geografinės įstaigos Gothoje svarbiausias bendradarbis.
Bergis Peteris (g. 1882) latvių teisininkas ir ekonomistas. 1916 Kazanėje baigė teisių fak. ir 1919 grįžo į Rygą. Buvo Latvijos delegacijos nariu taikos derybose su Rusija. Dalyvavo nustatant Lietuvos ir Latvijos sieną. Ligi 1923 buvo Latvijos Tautos Banko valdybos pirmininkas. 1923 buvo vidaus reikalų ministeris. Latvijos demokratinių seimų narys. Nuo 1927 redagavo žurnalą Tautas Tiesibas. 1941 išvežtas į Rusiją.
Bergisch-Gladbaoh vak. Vokietijos mst. į žiemr. nuo Kolno. 33.500 gyv. (1952). Popieriaus, medžio, dviračių pramonė.
Bergius Friedrich Kari Rudolf (1884 — 1949) vokiečių chemikas. Išrado metodą, kaip anglį paversti skystais angliavandeniliais (skystu kuru vidaus degimo varikliams). Pasižymėjo darbais, kaip medieną paversti cukrumi, kuris gali būti panaudotas alkoholio gamybai, maistui ar pašarui. 1931 drauge su C. Boschu gavo Nobelio premiją.
Bergman 1) B o H j a 1 m a r (g. 1869) švedų rašytojas, melancholinės nuotaikos poetas, tragiškų novelių autorius. Poezijos rinkiniai: Marioneherna 1903, En maennis-ka 1908, Elden 1917, Livets ogon 1922. .Novelių rinkiniai: Droemmen 1904, Skeppet 1915, Min vaen baronen 1926.
2) Hjalmar Frederik (1883 — 1931) švedų dramaturgas ir romanistas, psichologinį realizmą jungęs su humoru ir groteskine fantazija, gavęs įtakos iš Freudo psichoanalizės. Romanai: Hands Nads testament 1910, Markurells i Wadkoeping 1919, Chefen fru Ingeborg 1925. Jo komedija Swedenhielms .1925 laikoma geriausia švedų literatūroje.
3) I n g r i d (g. 1917 Stockholme) filmų aktorė. Baigė Švedų Karališkąją dramos mokyklą. Nuo 1935 vaidino teatre ir filmuose Švedijoje, filmuose Vokietijoje ir nuo 1939 JAV filmuose. 1940 -—• 1950 iškilo po G. Garbo kaip viena žymiausiųjų JAV dramos aktorių. 1950 persiskyrusi su vyru dr. Lindstromu, ištekėjo už italų filmų ir teatro režisieriaus Roberto Rosselinni ir persikėlė į Italiją. Žymesnės filmos: Dr. Jekyll and Mr. Hyde 1942, Gaslight 1943, Stromboli 1950, Europe 1951, 1953.
4) T o b e r n Olaf (1735—1784) švedų chemikas, nuo 1767 Upsalos univ. prof., nustatęs sisteminės mineralų analizės metodus, tyrinėjęs cheminių elementų giminingumo santykius. Jo raštai išl. 1779—1781.
Bergmanis Gustavs (1749—1814) latvių teologas, rašytojas, bibliofilas. 1785 Ruje-no saloje įtaisė ligi 1801 veikusią spaustuvę. Išleido pirmuosius latvių dainų rinkinius — Sammlung lettischer Singgedichte 1807, 1808. 1789 jis išspausdino Rujeno saloje Tėve Mūsų (Das Gebeth dės Herrn) 152 kalbomis, jų tarpe ir lietuvių.
Bergmann 1) A n t o o n (1835 — 1874) flamandų rašytojas, humoristiniuose pasakojimuose su lyriniu realizmu vaizdavo provincijos buitį. Išsp. Ernest Staes, advo-cat 1874, Twee reisnovėllen van den Rijn 1870.
2) Ernst von (1836 Rygoje—1907) vokiečių chirurgas, Tartu, Wūrzburgo ir nuo 1882 Berlyno univ. prof., smegenų chirurgijos grindėjas veikalu Die chirurgische Behandlung der Hirnkrankheiten 1888.
Bergner Elisabeth (gimusi 1897 Drohoby-če, v. Ukrainoje) teatro ir filmų aktorė, subtilių moterų vaidmenų atlikėja. Vaidino Vienos, Zuricho, Mūncheno ir nuo 1924 Reinhardo teatruose Berlyne. 1933 pasitraukusi iš Vokietijos, persikėlė į Londoną. Vaidino anglų teatre ir filmuose. Nuo 1939 su vyru rež. Paul Czinner išvyko į JAV. Žymėtinos filmos: Nju 1924, Die Geiger von Florenz 1925, Ariane 193.1.
Bergs 1) Arveds (g. 1875) latvių visuomenės veikėjas ir publicistas. 1892-1896 studijavo Tartu univ. Nuo 1901 advokatas Rygoje, ,nuo 1903 Baltijas Vestnesis red. Dalyvavo 1905 revoliucijoje ir įsteigė demokratų partiją. 1907 ištremtas iš Pabaltijo, parašė Zemskoje choziaistvo Pribaltijs-kago kraja. Karo metu buvo karo tremtinių centr. komiteto vicepirm. 1916—1917 leido laikr. Baltija. Be to, nacionalinės ta-