dažniausiai sutinkamas pegmatito gyslose drauge su topazais, kvarcu, žėručiais gerai išsikristalizavusių prizmių pavidalu, o tos prizmės kartais yra ligi 1 m didumo. B. irimo produktai yra žėrutis ir kaolinas.
B. randamas Sibire, Skandinavijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Airijoje, Kanadoje, JAV, Meksikoje, P. Amerikoje, Madagaskare. Smaragdas yra pirmosios rūšies brangusis akmuo. Akvamarinas ir kilnusis B. žymiai pigesni. Paprastasis B. vartojamas B. preparatams gaminti.
Berilis cheminis elementas, žymimas Be (seniau buvo vadinamas glucinium), eilės N. 4, at. sv. 9,013, valentingumas 2. Jį aptiko Vauąuelin 1797 berilo minerale. Įeina į smaragdų sudėtį. B. yra kietas, plieno spalvos, trapus, lengvas metalas. Vartojamas kaikuriuose lydiniuose. Varis, turįs 2,5% Be, yra plieno stiprumo. Iš Be gaminami dirbtiniai brangakmeniai. Be to, jis vartojamas fluorescentinėse elektros lemputėse. B. ir jo druskos yra labai nuodingi.
Bering Vitus Jonassen (1680-1741) danas, Arkčio tyrėjas, tarnavęs rusų laivyne. Petro I pavestas ištirti, ar Azija jungiasi su Ameriką, 1728 ekspedicijoje apiplaukė r. Aziją iš Ochotsko jūros ligi Dežnevo rago ir aptiko sąsiaurį, kuris pavadintas jo vardu. Antroje ekspedicijoje 1741 atrado Aliaskos vakarius krantus ir Aleutų salas. Mirė bežiemodamas jo vardu pavadintoje saloje netoli Aliaskos.
Beringer Henrikas (m. 1444; gal tai tas patš Henrikas Plone), 1421-1429 valdė kartūzų vienuolyno filiją Marienkronėje ties Rūgemvalde, 1434—1444 vyriausio kartūzų vienuolyno prioras, didžiojo kryžiuočių magistro Povilo von Russdorfo paragintas, gerai susipažinęs sų prūsų ir kryžiuočių gyveniniu, 1428 B. parašė Russdorfui memorialą, kuriame juodai piešė kryžiuočių šeimininkavimą Prūsuose. Tekstą išspausdino Hart-knoch Preussische Kirchengeschichte 1686, Scriptores Rerum Prussicarum IV psl. 448 —465; ištraukos A. Mierzynskio Mytholo-giae Lituanicae Monumentą II, 1896.
Beringo jūra Didžiojo vandenyno šiaurinė dalis tarp r. Sibiro, Aliaskos, Aleutų ir Komandorų salų; 2.275.000 km2. B. J. pakrančių formos ir dugno reljefas sudaro vientisą sistemą su Aliaskos ir Sibiro paviršiaus refjefu. Gelmės didėja iš žiemių į pietus, kur, prieš pasiekdamas atvirą vandenyną, dugnas nusileidžia 3300—3900 m. Krantai statūs, mažai išraižyti ir daug vietų apsupti ledų. Vasarą įšyla tik viršutiniai vandens sluogsniai; prie vandens paviršiaus temperatūra 8° C, 50 m gylyje 0° C. Šiauriniai vasaros vėjai išjudina vandens srovę nuo čukčių pusiasalio ligi Kamčat-kos; į pietus nuo 50° žiemių platumos srovė teka rytų linkme. Žiemą B, J. pilna ledų. Vasaros metu medžiojami ruoniai, jūros liūtai, banginiai ir r. Sibiro pakraščiuose gaudomos žuvys.
Beringo sąsiauris skiria Š. Ameriką (Aliaską) nuo Azijos (čukčių pusiasalio Dežnevo rago), siauriausioje vietoje 75 km pločio, 50—95 m gylio. Žiemą užšąla ir užverčiamas ledų sąvartomis. B. S. jungia Pa-cifiką su Arkčio vandenynu. Aptiko 1648 Dežnev. 1728 V. Bering pirmasis perplaukė B. S. iš Pacifiko į šiaurę, o 1879 O. Norden-skiôld pirmasis iš šiaurės (Arkčio vandenyno) į pietus.
Bėriot Charles Auguste (1802—1870) belgų smuikininkas, šalia Paganinio, žymus virtuozas, 1843—1852 Briuselio konservatorijos prof., koncertavęs po visą Europą. Paliko 7 koncertus smuikui, kelias sonatas; ypač vertinami jo etiudai dėl virtuozinės technikos.
Berissa Argentinos mst., 65 km nuo Buenos Aires, ligi 30.000 gyv., iš kurių apie 3000 lietuvių. Anksčiau lietuviai čia gyveno labai skurdžiai, daugiausia dirbdami skerdyklose ir mėsos apdorojimo įmonėse. Dabar gerėliau įsikūrę, įsigiję mažus namukus (dažniausiai skardinius), krautuves, mažas dirbtuvėles. Yra dvi lietuviškos organizacijos: Lietuvių savišalpos ir kultūros dr-ja Nemunas (anksčiau Vargdienis), įst. 1909, ir Lietuvių katalikų savišalpos ir kultūros dr-ja Mindaugas, įst. 1931. Abi draugijos turi po 300 narių, savo nuosavybes su nedidelėmis salėmis ir rūpinasi ne tik šalpos, bet ir lietuviškais reikalais. Vyresnioji čia gimusio jaunimo karta dar moka lietuviškai, nes yra lankę anksčiau čia veikusią lietuvių mokyklą.
Beriozova Svetlana (g. 1932 Lietuvoje) balerina. Dar kūdikis su tėvais atvyko į JAV. Pirmasis baleto mokytojas buvo jos tėvas Lietuvos Baleto Teatre dirbęs Beržaičio pavarde. Vėliau ją mokė A. Vil-zok, Europoje Pre-obraženskaja ir Volkova. 1947, po debiuto Ottawos Balete, buvo priimta į baleto trupę GBMC (Grand Ballet de Marquis de Cuevas). 1848 — 1950 Metropolitan Baleto balerina Londone. 1951 SWTB (Sadler’s Wells Theatre Ballet) dalyvė. Iš čia kviečiama į plačiai žinomą SWBC — Sadler’s Wells Baletą, su kuriuo 1952 VII 3 pasirodo Covent Garden’e. Kaip to Baleto balerina ir pirmųjų vaidmenų šokėja 1953 lankėsi JAV, kur susilaukė išsamių ir tei- S. Beriozova