rinkdavo keli šimtai žmonių. Tačiau buvo smarkus sukrėtimas. Berlyne esantieji lietuviai susirinkimininkai ėmė reikalauti, kad būtų vykdoma tikybinė dalis. To neįvykdžius, jie pradėjo kasti pačius draugijos pamatus, ir vakariniai kursai reikėjo panaikinti. Vėliau draugija vėl kiek atsigavo, bet ji buvo nustojusi savo prasmės. Taip draugija vegetavo ligi I pas. karo pradžios, kol visai iširo.
Berlino liga traumatinis tinklainės pa-burkimas (nuo akies sumušimo), aprašytas gyd. R. Berlino (1833—1897).
Berlinski Jacques (g. 1913 Radome) žydų kompozitorius dirigentas. Muzikos mokėsi Vilniuje, vėliau Paryžiuje, 1939 baigdamas Conservatoire Nationale. 1948 laimėjo pasaulinę premiją už simfoninį kūrinį Ke-naan. Johannesburge simfoninio orkestro dirigentas.
Berlioz Louis Hector (1803 La Cote St. André — 1869 Paryžiuje) prancūzų kompozitorius. 1826 stojo į konservatoriją. Tėvams atsakius jį remti, užsidirbdavo dainuodamas choristu teatruose. Pirmieji jo kūriniai Mišios su orkestru (1825), Uvertiūra Waverley ir Les francs juges, Huit scenes de Faust (1828). Po to dainų rinkinys (Mélodies parašytos 1829) ir Symphonie fantastique (1830). Už kantatą Sardanapale gavo vadinamąją Romos premiją. Studijuodamas Italijoje, parašė uvertiūras Roi Lear ir Rob Roy ir simfoninį veikalą su dainavimu Lėlio ou Le retour à la vie (1831). 1839 gavo bibliotekos konservatoriaus vietą (1852 bibliotekininko), kur dirbo ligi mirties. B. yra iš didžiausiųjų neo-romantiškosios muzikos atstovų, — tikrasis programinės muzikos kūrėjas. Jis praplėtė orkestrinį spalvingumą. Jo veikaluose orkestrinė koloristika yra pagrindinis dalykas. Ji turi tiek naujos šviesos ir atspalvio, kad B. galima laikyti naujosios instrumentaci-jos kūrėju. Žymesni kūriniai: simfonija Ha-rald en Italie 1834, Roméo et Juliette (simfonija su choru 1839), Te Deum (trys chorai, vargonai ir orkestras), Grande Messe des Morts 1837, Operos Benvenuto Cellini 1838, Béatrice et Bénédict, Les Troyens, dramatiška legenda La Dammation de Faust 1846, biblinė trilogija L’enfance du Christ (iš trijų paveikslų Le songe d’Hérode, La fuite en Egypte, L’arrivée à Sais), Symphonie funèbre et triomphale, Le carnaval romain. Parašė instrumentacijos mokslo vadovėlį Grand traité d’instrumentation et d’orchestration 1839.
- G. de Pourtalès B. et l’Europe romantique 1939; P. G. Mouthier H. B. 1944; A. Boschot H. B. 3 leid. 1949.
Berlitzo metodas. Kalbų mokymo metodas, kurį pirmas vartojo iš Vokietijos kilęs D. Berlitz (m. 1921) savo 1878 New Yorke JAV įsteigtoje mokykloje (Berlitz School), ir kuris vėliau paplito ne vien JAV kalbų mokyklose, bet ir Europoje.
Šiuo metodu naujų kalbų mokant, nesinaudojama mokinio gimtąja kalba, bet pradedama pasikalbėjimais apie artimiausią aplinką arba paprasčiausius veiksmus. Mokinys svetima kalba iš karto klausiamas tokių dalykų, kuriuos jis gali suprasti iš mokytojo gestų ir kurie tereikalauja kaikurių duotojo klausimo žodžių kartojimo. Šis metodas labiau tinka vaikams ar paaugliams.
Berma - krantas, briauna; plento šalikelė pėstiesiems eiti ir remonto medžiagai sukrauti. Geležinkeliuose B. yra siaura juosta tarp supiltojo balasto ir griovio kranto.
Bermėjo P. Amerikos upė, Paragvajaus upės deš. int., 1800 km ilgio. Išteka iš p. Bolivijos Kordiljerų ir vidurupyje suskyla į šakas — Antiguo del Rio B. ir Rio Teuco. Po 200 km jos vėl susijungia, viduryje palikdamos pelkėtą salą.
Bermondt-Avalov (g. 1881 Sibire) karinis avantiūristas, kuris po rusų revoliucijos, 1918, vadovavo už vokiečių pinigus iš rusų ir vokiečių savanorių sudarytai kariuomenei, norėjusiai Pabaltijy įsitvirtinti. Pradžioje būdamas gen. Judeničo valdžioje, B. 1919 X puolė Rygą, aiškindamasis, kad nori išeiti į bolševikų frontą. Tuomet Judenič paskelbė jį parsidavėliu, santarvininkų laivynas apšaudė jo jėgas, o latviams padėti estai atsiuntė savo kariuomenės dalinį. Dalis jo kariuomenės ir Lietuvoje atsidūrė. Ją ties Radviliškiu lietuviai visiškai sumušė 1919 XI 21—22, o XII14 B. galutinai iš Lietuvos pasitraukė. Vokietijoje gyvendamas, buvo išleidęs savo atsiminimus Im Kampf gegen den Bolschewismus 1925.
Bermontiada. I pas. karui pasibaigus, Pabaltijy buvo paliktos vokiečių kariuomenės dalys bolševikų kariuomenės slinkimo pirmyn sulaikyti. Tuo pačiu metu Rusijoje vyko vad. baltųjų sąjūdis, kovojęs su bolševizmu. Vieni jų veikė santarvininkų, kiti vokiečių remiami. Vokiečiai, rusų padedami, norėjo įsistiprinti Pabaltijy, o vokiečių remiami rusai — sumušti bolševikus ir pasigrobti Baltijos pajūrį su uostais. Vokiečiai bandė sukurti vad. šiaurės rusų armiją. Tai armijai numatytieji vokiečių vadai tų pareigų nepaėmė, ir tai armijai ėmė vadovauti Judenič. Bet šis krypo į santarvininkų pusę; taip pat ir visą ginklavimąsi gavo iš jų.
H. Berlioz