Puslapis:LE02.djvu/434

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

11) Johann Gustav (1811—1877) išleidęs papildymus jo tėvo Christopho paskelbtame Vademecum des Mechanikers.

Bernoulli lygtis arba B. dėsnis hidrodinamikoje nustato energijos patvarumo pradmenį tobulo skysčio nusistovėjusio judesio atžvilgiu-. Šią lygtį 1738 įrodė Daniel Ber-noulli.

Bernoulli teorema tikimybių teorijoje nusakoma šiaip: jei nepriklausomųjų potyrių skaičius gali neaprėžtai didėti, tai tikimybė, kad įvykio pasirodymų prie visų potyrių skaičiaus nežinomas santykis su potyrių skaičiumi skirtųsi kiek norint maža nuo pastovios, bet žinomos a priori tikimybės įvykiui pasirodyti prie kiekvieno potyrio skyrium, — bus kiek norint artima tikrenybei, arba vienetui, jei tiktai nepriklausomųjų potyrių skaičius yra pakankamai didelis. Čia nepriklausomais potyriais vadinama tokie, kurių kiekvieno išdavos (įvykio pasirodymas, potyriui įvykus, arba įvykio nepasirodymas) tikimybė nepareina nuo likusiųjų potyrių išdavų. B. T. yra apibendrinęs Poisson, nusakęs vadinamąjį didžiųjų skaičių dėsnį. B. T. ir Poissono didžiųjų skaičių dėsnis sudaro tikimybių teorijos ir vartojančių jos metodus gamtos mokslų disciplinų pagrindą.

Bernoulli Jaoobus Ars conjectandi 1713; Viktoras Biržiška Matematiškosios tikimybių teorijos pagrindai 1930; Richard Mises Wahrscheinlichkeitsrechnung und ihre Anwendung in der Statistik und theoretischen Physik 1931.

Bernovičius Mykolas, Lietuvos politikos veikėjas XVIII a. antroje pusėje, 1787— 1790 Naugardėlio gardo teisėjas, atstovas 1764 elekciniame seime ir 1780 seime, iždo kamisorius. Išsp. Summaryusz praw i kons-tytucyj sejmowych 178.2. Varšuvos keturių metų seimo aktyvus dalyvis, priklausęs vad. patriotų grupei. Suprojektavo daug projektų, kurių keli be pataisų buvo priimti įstatymais (civilinių-karinių vaivadijų komisijų ir kt). Rusams Lietuvą okupavus, Slucko bajorų maršalka.

Bernstein 1) Eduard (1850 1 6 —1932 XII 18) Vokietijos žydas, sd veikėjas ir socializmo teoretikas. Socialdemokratų partijos narys nuo 1872. Persekiojamas 1878 išbėgo į Šveicariją. 1881—1890 Vokietijos sd organo Sozialdemokrat redaktorius Šveicarijoj, nuo 1888 Londone. 1901 grįžo į Vokietiją. 1902 — 1928 Reichstago narys. Anglijos darbininkų sąjūdis jam turėjo įtakos. 1899 išleido Die Voraussetzungen des Sozialismus und die Aufgaben der Sozialdemokratie, kur pasisako prieš socialinių katastrofų marksizme teoriją ir už socialines reformas. Tuo teoriškai pagrindė revizionizmo ir reformizmo socializme sąjūdį. Dėl savo pacifistinių siekimų 1916 buvo perėjęs į nepriklausomųjų sd partiją, bet po karo vėl grįžo prie daugumos sd. Iš kitų jo veikalų minėtini Wie ist wissenschaftliche Sozialismus möglich 1901, Die Geschichte der Berliner Arbeiterbewegung 1907, Sozialismus und Demokratie in der Grossen Englischen Revolution 1908, Die deutsche Revolution 1921. 1901—1908 leido ir redagavo Dokumente des Sozialismus, 1914 —1917 Dokumente zum Weltkrieg.

2) Henri (1876 — 1953) žydų kilmės prancūzų dramaturgas. Jaunystėje radikalių pažiūrų pacifistas, dezertyravęs iš prancūzų kariuomenės. Vėliau savo pažiūromis nuosaikėjo ir net buvo palankiai sutikęs Mussolini režimą. Bet, kai šis susidėjo su nacine Vokietija, grąžino visus iš italų gautuosius garbės ženklus. II pas karą praleido JAV. Visos jo pjesės parašytos, gerai pažįstant scenos techniką. Jų tematinė linkmė ir psichologinė nuotaika keitėsi pagal laiką ir publikos skonį. Prieš I pas. karą parašytos pjesės yra brutalios dramos su neskrupulingais charakteriais ir žiauriomis scenomis. Po I pas. karo rašytose pjesėse palinko į psichologinę dramą (psichoanalizės įtakoje) ir atstovavo vad. nerimo teatrą (théâtre de l’inquiétude). Žymiausios jo pjesės: Le détour 1902, Le bercail .1904, La rafale 1905, Le voleur 1906, Le secret 1913, La galerie des glaces 1924, Félix 1926, Melo 1929, L’espoir 1935, El vire 1939.

3) Herman (1876 Širvintose — 1935 Sheffield, Mass.) Lietuvos žydas, nuo 1893 New Yorke. Nuo 1900 žurnalistas, dirbęs įv. JAV angliškuose ir žydiškuose laikraščiuose. 1908—1912 New York Times korespondentas Europoje. 19,12 išspausdino With master minds (pasikalbėjimai su Bergsonu, Brandes, Shaw, Schnitzleriu ir kt.). 1915— 1919 The American Hebrew vyr. redaktorius, 1923—1928 The Jewish Tribune redaktorius, 1917 New York Herald korespondentas iš carizmą nuvertusios Rusijos, priėjęs caro su kaizeriu korespendenciją ir ją paskelbęs The Willy-Nicky correspon-dence (1904—1907) knygoje. 1919 Herald koresp. prie JAV eksped. korpo Japonijoje dr Sibire. 1920 koresp. iš Taikos Konferencijos Paryžiuje. 1920—1921 New York American laikr. aprašinėjo poversalinės Europos valstybes. 1930—1933 JAV atstovas Albanijoje. 1933—1934 The Jewish Daily Bulletin red. Išsp. Celebrities of our Time 1925, The Road to Peace 1926, Herbert Hoower, the Man, who brought America to the World 1928. Anglų kalbon vertė Tolstojų, Gorkį, Andreevą.

E. Bernstein

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5253-0=5253 wiki spaudos ženklai).