aps. upė, Yslykio (Mūšos-Lielųpės) kair. int. 47,4 km ilgio. Lietuvoje teka 36,3 km. 1931 buvo visas kanalizuotas, vietomis senąją vagą aplenkiant. Prasideda Linkuvos vi. Blėkonių k., 2 km nuo Mūšos. Žemiau Žeimelio vi. Glebavo dv. kerta Lietuvos ir Latvijos sieną. Ties Rundalės pilimi įteka į Yslykį, 14,5 km nuo jo žiočių. Intakai, paversti nusausinimo kanalais: deš. Kerkšnis I ir II ir keliolika kitų. Baseino plotas 152 km2, kurių 132 km2 Lietuvoje, o 20 km2 Latvijoje. B. debitas ties Lietuvos Latvijos siena maks. 360, vid. 0,9, minim. 0,12 mVsek.
Berštininkai Pagėgių aps. Plaškių vi. kaimas, kurio laukuose randama akmens gadynės įrankių.
Bert Paul (1833—1886) prancūzų mokslininkas ir politikas. Nuo 1868 Sorbonos fiziologijos prof. Politikoje pasireiškęs 1870 revoliucijoje, radikalas, nuo 1872 parlamento narys, ypač veikęs, išplečiant priverstinį laicistinį pradžios mokslą. 1881 XI 14—1882 I 26 švietimo ministeris Gambettos kabinete, tęsęs kovą už laicistinę mokyklą. 1886 I paskirtas Annamo ir Tonkino gubernatoriumi. Ką tik pradėjęs to administracinio valdymo reformą, mirė. iNuo 1882 buvo mokslo akad. nariu. Jo populiarią Gamtos istoriją lietuviškai 1903 išvertė A. Bacevičius, o Dievo galybę 1905 išv. J. Tūbelis, J. Jablonskio padedamas.
Berta (Bertha) 1) (m. prieš 616) frankų valdovo duktė, 588 ištekėjusi už Kento valdovo Ethelberto. Vykdama į Angliją, pasiėmusi rūmų kapelionu šv. Letardą, atvertė savo vyrą krikščionybėn.
2) (m. 783), taip pat Bertrada. Pipino Mažojo žmona, Karolio Didžiojo motina.
3) B. iš Susos (m. 1087) markgrafo Otono iš Torino duktė, 1065 ištekėjusi už Henriko IV, 1077 lydėjusi jį i Canosą.
Bertainukas žr. Ridikas svėrė.
Bertalanffy Ludwig v. (g. 1901) austrų biologas teoretikas, nuo 1934 Vienos univ. prof. Norėdamas nuveikti biologijoje seną ginčą tarp mechanizmo ir vitalizmo, jis atstovauja vad. organizminę gyvybės sampratą, kitaip dar vad. holizmu (visumos teorija). Išsp. Kritische Theorie der Formbildung 1928, Lebenswissenschaft u. Bildung 1930, Theoretische Biologie 1932—1942, Das Gefüge des Lebens 1937, Vom Molekül zur Organismenwelt 1948, Biologie u. Medizin 1946, Biologie für Mediziner 1949, Das biologische Weltbild 1949.
Bertarijus, išauklėtas Montecassino vienuolyne, 848 to vienuolyno abatas, kilęs iš langobardų giminės. Veikėjas iš Karolingų laikų. Norėdamas saracėnams atsispirti, kalno papėdėje pastatė S. Germano pilį, sustiprino kalną, pakalnėje nusausino žemę ir įst. Eulogimenopolio (dabar Cassino) mst. Prieš saracėnus šaukėsi imper. Liudviko II pagalbos. Stengėsi sutaikyti langobardus tarpusavyje ir su popiežium ir įkalbėti pajūrio miestus, kad nutrauktų sąjungą su musulmonais. Bet tai nepavyko. 883 saracėnai apiplėšė Montecassino vienuolyną ir nužudė B. Jis buvo iš ano laiko mokyčiausių vyrų; parašė poezijos dalykų (eilėmis aprašė šv. Benedikto gyvenimą), kalbų, homilijų, domėjosi gramatika, medicina.
- G. Falco Lineamenti di storia Cassinese 1929.
Bertašius 1) Jonas (g. 1898 VII 18 Kretingos aps. Skuodo mstĮ) agronomas. 1923 baigė Dotnuvos žemės ūkio technikumą ir vėliau tarnavo nuo 1923 Šiaulių aps. valdyboje, nuo 1924 Rokiškio žemės ūkio dr-joje, nuo 1927 mokytojavo Salų žemės ūkio mokykloje, o nuo 1935 Alytaus žemės ūkio mokykloje; 1938 Kėdainių žirgyno administratorius, 1939 Lietūkio Vilniaus skyriaus dir., 1942 saldainių fabriko Birutės dir. Rokiškio ir Zarasų aps. suorganizavo daugelį žemės ūkio draugijų, pieninių, žemės ūkio kredito d-jų, žemės ūkio kooperatyvų. Bendradarbiavo ūkininko Patarėjuje, Žemės ūkyje, Pieno Ūkyje, Lietuvos ūkininke ir Lietuvos Žiniose. Okupaciniais metais buvo organizatorius pogrindinio laikr. Nepriklausomoji Lietuva. Dabar gyvena Worcester, Mass.
2) Justinas (g. 1915 III 2.1 Kretingos aps. Mosėdžio vi. Šauklių k.) kunigas, baigęs 1942 Telšių kun. seminariją. 1945—1949 studijavo Bažnyčios istoriją Mūnsterio i. Westf. univ. Nuo 1946 buvo Mūnsterio ir Osnabrūcko liet. stovyklų kapelionu, nuo 1949 pirmuoju liet. CMWS/CMLO dalinių kapelionu. 195.1 atvykęs Kanadon, paskirtas liet. parapijos klebonu Winnipege, organizuoja ten bažnyčios statybą.
Bertha humoristinis pavadinimas vartotų I pas. karo metu vokiečių 42 cm Kruppo patrankų.
Bertha (m. a. 725) benediktinė, Blangy (palei Arrasą) vienuolyno įkūrėja ir viršininkė. Šventoji (šventė VII 4).
Berthelot 1) Marcelin Pi erre Eugene (1827—1907) prancūzų chemikas, nuo 1873 Prancūzų mokslo akad. narys, nuo 1899 nuolatinis jos sekretorius. Collège de France prof. Sukūrė naują mokslo šaką — termochemiją. Sintetiškai pagamino visą eilę junginių, kurie iki tol buvo žinomi tik gyvojoje gamtoje, kol vyravo nuomonė, kad dirbtiniu būdu žmogus niekad negalėsiąs jų pagaminti. Parašė daug knygų ir a. 600 mokslinių pranešimų. 1881 buvo išrinktas senatorium iki gyvos galvos. 1886 — 1887 švietimo ministeris, 1895—1896 užsienių rei-
M. Berthelot