torionų vienuoliją (1613 popiežiaus Pauliaus V patvirtintą) ir jai vadovavo ligi mirties. Smarkios įtakos padarė prancūzų asketinei ir mistinei teologijai. Jo raštai išleisti 1644.
- A. Molien Le Card. de B. 1947.
Bėrupė (vad. ir Barupė, Borupė) Kauno ir Kėdainių aps. upė, Nevėžio kairysis intakas, 45,5 km ilgio. Prasideda Jonavos vi. miškuose ir teka šiaurės rytų linkme, skirdama Vendžiogalos ir Jonavos vi.; 2 km nuo Žeimių geležinkelio stoties suka į vakarus. Ties Labūnava suka į šiaurę, skirdama Josvainių ir Kėdainių vi. Žemiau Karūnavos dv. įteka į Nevėžį, 44,2 km nuo jo žiočių. Intakai: kairieji — Varnupis 29,6 km, Savyda 24,5 km, Mekla, Urka, dešinysis — Papartis 16,7 km. Augščiau Savydos žiočių B. 1913 buvo kanalizuota. Baseino plotas 331 km2.
Bėrutis (Teucrium L.) lūpažiedžių (La-biatae) šeimos augalų gentis. Daugiametės žolės arba krūmeliai. Apie 100 rūšių, augančių daugiausia Viduržemio jūros pakrantėse. Lietuvoje pasitaiko B. raudonžiedis (T. Scordium L.). Daržuose auginami: B. Katmėtė (T. Marum L.), kilęs iš Europos stipraus kvapo krūmelis, vartojamas liaudies medicinoje; B. vaistinis (T. Cha-maedrys L.), B. žilis (T. Polium).
Berve Helmut (g. 1896) vokiečių istorikas, atsidėjęs graikų istorijai, 1927 profesorius Leipcige, 1949 Mūnchene. Svarbiausi veikalai: Das Alexanderreich, 2 t., 1926, Griechische Geschichte, 2 t., 1931 (21952), Sparta 1937, Miltiades 1937, Gestaltende Kraefte der Antike 1949.
Bervė Gardino aps. Ežeronių vi. upė, Pi-ros (Katros, Nemuno) kairysis intakas, 20,1 km ilgio. Dešinysis intakas Lakna.
Bervidiniai (Scrophulariaceae) dviskilčių (Dicotylédones) augalų šeima. Apie 2600 rūšių visose klimato juostose, ypač šiltuose kraštuose. Daugiausia žolės ar krūmai, tik Paulownia yra medis. B. yra daug dekoracinių augalų, pvz. žioveinis (Antirrhi-mum), rusmenė (Digitalis), Calceolarią. Vaistiniai augalai — rusmenė, Tube Ver-bareum. Pusiau parazitai - barškutis (Alec-tolorophus), kūpolis (Melampyrium L.), akišvietė (Euphrasia), glindė (Pedicularis). Lietuvoje auga dar ir bambažolė (Linaria), berventė (Veronica), bervidis.
Bervidis (Scrophularia) bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų gentis. Apie 150 rūšių, augančių daugiausia Azijoje. Lietuvoje auga B. nariuotasis (Scrophularia nodosa L.) ir B. sparnuotasis (S. alata Gi-lib.), žolės rusvais žiedais, auga pagrioviais, prie upelių.
Berwinski 1) Ričardas Vincentas (1812—1879) Poznanės lenkų poetas. 1854 išvyko Turkijon, kur stojo į Sadyk Pašos (N. Čaikovskio) kariuomenę. Liaudininkas radikalas, kurio Poezye 1844 padarė lenkų visuomenei didelį ispūdį. Išsp. Powiesci wielkopolskie 1840, Studja o literaturze lu-dowej 21862.
2) Teofilis (m. 1865 I 21) Ričardo Vincento jaunesnysis brolis, išspausdinęs Einige Betrachtungen über die ältesten Zustände Lithauens und deren Umgestaltung im 13-ten Jhr. 1857.
Bervytė (Bervicha) Gardino aps. Sidros vi. upelis, Sidros (Bebros, Narvies, Vyslos) kairysis intakas, 11,5 km ilgio. Įteka į Sidrą 2 km žemiau Sidros mst.
Berže Tukumo ir Mintaujos (Jelgavos) aps. Žiemgalos dalies upė, Š vėtės (Mūšos-Lielupės) kairysis intakas, 97,2 km ilgio. Teka į rytus, seniau tekėjo į šiaurę, tiesiog į Mūšą—Lielupę. Melnupės perkasu B. sujungta su Švėte, į kurią įteka 7,4 km nuo jos žiočių, kartu su Auce. Intakai dešinieji: Sesava 35,5 km, Alave 21,2 km. Baseino plotas 719 km2.
Berželius Jöns Jakob (1779—1848) švedų chemikas, 1807—1832 profesorius Stockhol-me. Iš jo darbų žymėtini stropiai, kiek leido to meto technika, atlikti analiziniai tyrinėjimai. B. nustatė beveik visų tuomet žinotų cheminių elementų atominius svorius ir sudarė pagrindą kartotinų santykių dėsniui; patobulino analizės metodus ir aptiko naujus elementus: torį, cerį ir seleną, o silicį, cirkoną ir tantalą gavo grynų elementų pavidalu. B. tyrė ir organinius junginius, įrodydamas, kad atominė teorija lygiai tinka ir organinių medžiagų chemijai. Sukūrė elektrocheminę valentingumo ir cheminio giminingumo teoriją, pagal kurią tarp atskirų molekulą sudarančių atomų ryšiai esą elektrinio pobūdžio. Jo parašytas chemijos vadovėlis susilaukė daug laidų.
Berzima (g. Felsberg) Lucija (1907 Tartu, Estijoje) latvių kalbininkė. 1935 baigė Rygos univ. Ligi 1940 mokytojavo Latvijos gimnazijose, 1940—1944 Latvijos univ. anglų ir JAV literatūros lektorė. 1946 — 1949 Pabaltijo univ. anglų ir JAV literatūros asso. prof. Latvių mokykloms paruošė anglų k. vadovėlį, vertė anglų rašytojus latvių kalba.
Berzinska-Cinka Helena (g. 1892 Lietuvoje) latvių dainininkė (mezzo sopranas). Baigusi Tifliso konservatoriją, dainavo vietinėje operoje. 1921—1925 Liepojos operos, nuo 1925 Nacionalinės operos Rygoje dainininkė.
Berzinskis Evalds (g. 1892) latvių violončelistas. Baigė Maskvos univ. ir konservatoriją. .1922 Liepojos operos, 1926 Rygos radiofono, vėliau Nacionalinės operos Rygoje koncertmeisteris violončelistas.
Bėrzinš 1) Alfons s (g. 1916) latvių čiuožikas, 1939 Rygoje laimėjęs čiuožimo