Puslapis:LE02.djvu/444

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

nų vienkiemiu įteka į šušvę už 84,2 km nuo jos žiočių. Intakai: kairieji — Bertužis, Tau-jenio kanalas, Bebrupis, Kirmelbala, Sorba-lis, Juodupė, dešinieji — Berželė, Taušė. Augštupyje slėnys lygus, krantai žemi, žemupyje slėnys darosi gilus. Baseino plotas 284 km2. Baseine daug pelkių ir miškų.

Augštaičių vakariečių ir viduriečių skiriamoji riba eina pro pat Šiaulius, palikdama juos vakariečiams, toliau pelkėmis iki Beržės ties Radviliškiu, Berže iki šušvės, kairiąja šušvės puse iki Nevėžio ir 'Nevėžiu iki Nemuno ir tt.

2) Vilniaus aps. Šalčininkų vi. upelis, Šalčios (Merkio, Nemuno) dešinysis intakas, 10,3 km ilgio. Kairysis intakas Svynė. Baseino plotas 57 km2.

Berželis, beržis kaikur Lietuvoje dar tebevartojamas mėnesio vardas, greta birželio, šeštajam mėnesiui pavadinti, nors seniau jis reiškė ir gegužės ir net balandžio mėnesį.

Pr. Skardžius Mėnesių pavadinimai lietuviu kalboje — Archivum Philologicum 1930.

Beržėnų dvaras Šaukėnų vi., 5 km į vakarus nuo Šaukėnų, prie Užvenčio miestelio. įkurtas XV a., kitkart buvo apskrities centras. Seni gražūs rūmai.

Beržėnų girininkija Joniškio miškų urėdijos ribose.

Beržėnų miškas Šiaulių aps. Šaukėnų vi., 240 ha, prie Ventos upės. Augiavietė prie-smėlio, drėgna. Eglynas su pušimi, drebule, beržu. Esama įveisto maumedžio.

Beržynai. B. plotas Lietuvoje 1937 buvo 89.448 ha valdžios ir apie 11.000 ha privatiniuose miškuose, — taigi iš viso ligi 100.000 ha. B. Lietuvoje daro laikinio pobūdžio miško tipą. Tik raistuose ir tyruliuose beržas tėra pastovaus medyno tipo. Beržas yra šiaurės gyventojas. Suomijoje ir Sibire jis daro gryną ir pastovų medyną. Šiaurės beržas yra gražaus savo medienos rašto. Vartojamas baldams bei kitiems smulkiems dirbiniams. Rinkoje žinomas karelų beržo vardu. Lietuvoje panašios medienos beržas auga žvyrynuose, bet Suomijos beržui jis negali prilygti. Į pietus beržas siekia ligi stepių, kur žemesnėse vietose sudaro nedidelius miškų lizdus. Beržas, kaip ir balt--alksnis, dėl dirvožemio ir drėgmės didelių reikalavimų neturi. Todėl atsiranda ir sparčiai auga plynai iškirstuose plotuose ar užima užleistas pievas ir dirvas. Sausose vietose sutinkama Betula verrucosa, drėgnose — Betula pubescens. Beveik visi laikinio tipo B. Lietuvoje yra atsiradę dėl netinkamų kirtimų. Tokiuose kirtimuose atsiradęs B. jau 30—40 metų amžiaus smarkiai prasiretina, ir todėl apačioje po juo iš užneštų sėklų (žiūrint, kokia dirvožemio ir kaimyninio miško sudėtis) pridygsta eglių ar pušų ar abiejų kartu. Dėl eglių ir pušų ilgesnio amžiaus beržas turi išnykti, nes dėl šviesos stokos negali augti eglynų ar pušynų apačioje. Tik naujas plynas kirtimas gali čia vėl sugrąžinti B. Apie įvairiose sąlygose augimą galima spręsti iš pridedamosios prof. P. Matulionio lentelės. Atskirai augą medžiai brandžiajame amžiuje turi ilgas nusvirusias šakas. Todėl liaudis dainuoja apie beržą svyruonėlį, svyruoklį, siū-ruoklį. Anksčiau Lietuvoje senų beržynėlių buvo galima aptikti pamiškėse ir ganyklose. Dabar jie išnyko. Augštaičiai tokius beržynėlius vadindavo gojeliais (gudų-lenkų gojus — alkas, giraitė, biržtva). Tie gojeliai ypač gražūs žiemos metu, kada nuo šalčio apšarmoja ir, saulei tekant, sužėri, lyg kokie briliantai.

Lietuvis turi daug beržinio baltmiškio vardų, pvz.: beržynas, beržtva, beržtvynas, biržynas, biržtva, biržis, beržotas, beržalo-tas, beržytė ir kt.

PVZ. ČIA IMAMAS 60 METU AMŽIAUS BERŽAS:

Vidutinio medyne medžio Medyne 1 ha vyraujančių medžių Skurdžių medžiu

Bonitetas S o o 3 E C/3 U 0) M m Augštis m Tūris ktm Medžių skaičius Jų skers, plotis kv. m S 5 yi .p ip 4-> 6 Vid. prieauglis ktm Skaičius Jų tūris ktm

I 23.5 22 0.40 640 28 330 5.5 245 60

II 21 19 0.35 790 26 280 4.7 280 55

III 17 20 0.24 920 22.5 225 3.7 380 38

IV 15 15 0.15 860 19 160 2.7 430 17

V 13 12 0.07 1400 16 102 1.7 500 15

Beržinė. Per Dievo Kūno šventę mūsų bažnyčias berželiais puošiant ir juos šventinant per Atadevintinį, B. vardas buvo žmonių suteiktas šių švenčių būriui.

Beržinės miškas .1) Šiaulių aps., 3 km nuo Linkuvos, 50 ha juodalksnynas su beržu ir drebule. Augiavietė nusausinta magistraliniais grioviais. Senesnis B. M. vardas Kampačyznos miškas.

2) Joniškio miškų urėdijoje Jurdaičių girininkijoje, 328 ha drebulynas su uosiu, beržu bei primišusiu ąžuolu ir egle. Dirvožemis priemolio ar molio.

Beržiniai (Betulaceae) dviskilčių (Dicotylédones) medinių augalų šeima. Ligi 70 rūšių medžių ir krūmų, -augančių vidutinio ir šiaurės klimato kraštuose. B. esama dviejų pošeimių Coryleae su gentimis lazdynas (Corylus), skroblas (Carpinus) ir Ostrya, ir Betuleae su gentimis alksnis (Alnus) ir beržas (Betula).

Beržininkas valsčiaus centras ir bažnytkaimis, 9 km į rytus nuo Seinų, į pietus nuo Lazdijų, prie demarklinijos, bet buv. okupuotoje srityje. B. buvo dvaras, bus buvęs įkurtas Žygimanto II Senojo (1506— 1548). Žinia apie B. iš 1524, kai tas kara-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5380-0=5380 wiki spaudos ženklai).