tienne, trumpą evangeliškojo tikėjimo dėstymą; išvertė Naująjį Testamentą lotynų kalba; traktatu De haereticis a civili magistratu puniendis 1554 teisino Mykolo Serve-to sudeginimą. 1558 Genevos pamokslininkas ir graikų k. ir teologijos prof. Kalvino įst. akademijoje. Visų protestantų unijos sudaryti jam nepavyko. Po Kalvino mirties vadovavo Genevos akademijai. Tuomet jis išleido Naująjį Testamentą graikų kalba.
- E. Choisy L’Etat chrétien calviniste à Genève au temps de Th. de Bèze 1902.
Bezdiežas D. Liet. kunigaikštijos, Lietuvos Brastos vaivadijos, rusų laikų Gardino gub., Kobrynės aps., mst., Jasioldos upės krante. Baro konfederacijos laikais 1771 IX 8 čia Lietuvos didysis hetmonas Mykolas Oginskis sėkmingai kovėsi su Albisevo vadovaujamais rusais.
Bezdonys Vilniaus aps. mstl., 25 km nuo Vilniaus, ant Neries kranto. Geležinkelio stotis (Vilnius—Daugpilis). Apylinkės miškuotos. B. mstl. žemes 1516 Žygimantas I dovanojo Vilniaus kaštelionui Ulrikui Ho-zijui, tėvui popiežiaus legato Stanislovo Ho-zijaus, vadovavusio Tridento susirinkimui. 1609 B. žemės atiteko jėzuitams, kurie jas valdė iki jų ordino panaikinimo. 1774 karalius Stanislovas Augustas dovanojo tas žemes Mikalojui Lopacinskiui. 1861, panaikinus baudžiavą, 732 ha tų žemių buvo išdalinta apylinkės baudžiauninkams. .1909 prie Bezdonių J. Pilsudskis su lenkų socialistų partijos (P. P. S.) teroristų grupe apiplėšė rusų traukinį, vežusį valdininkams algas — 600.000 rublių.
Bezdonių durpynas Vilniaus aps. Nemenčinės vi., 62 ha, 2 m gylio, vidutinio sudur-pėjimo ir kelmingumo. Pelkė 107 ha, tarpinio tipo.
Bezdonių girininkija Naujos Vilnios miškų urėdijos sudėtyje.
Béziers p. Prancūzijos mst., Hérault de-part. admin. centras, prie Orb upės ir Canal du Midi perkaso; 65.000 gyv. (1951). Muzė-jus, biblioteka, ligi 1801 vyskupo rezidencija, bulių kovų didelė arena (15.000 vietų). Čia įvyko 1233, 1243, 1246, 1255 kat. bažnytiniai sinodai prieš albigeniečius.
B. skerdynės buvo 1209, kai prieš albigeniečius kovojusi Arnaldo Amalrici kariuomenė užėmė B., jį sudegino ir išžudė beveik visus gyventojus.
Bezmėnas 1) svarstyklės žr. Buožė.
2) D. Lietuvos Kunigaikštijoje svorio matas, lygus 8 lietuviškiems svarams, 6 B. sudarydavo vieną akmenį.
Besold 1) Carl Christian Ernst (1859—1922) vokiečių asiriologas, nuo 1894 orientalinės filologijos prof. Heidelberge. Išsp. Sachkatalog d. Keilschriften d. Brit. Museums 1888 — 1899, Babylonisch-assyrische Glossar 1926, Ninive u. Babylon 1926.
2) Friedrich (1848—1928) vokiečių istorikas, 1884 Erlangeno, 1896 Bonnos univ. prof. Jo veikalai liečia vėlyvuosius viduramžius ir renesansą: König Sigismund und die Reichskriege gegen die Hussiten 1872—1877, Geschichte d. deutschen Reformation 1890, Aus Mittelalter und Renaissance 1918, Geschichte d. Universität Bonn 1920 ir kt.
3) Gustav (1848—1934) vokiečių architektas ir meno istorikas, su G. Dehio parašęs pagrindinį veikalą bažnytinio meno istorijai Die kirchliche Baukunst des Abendlandes 1884—1901, su B. Riehl Die Kunst d. Kgr. Bayern 1892—1903; be to, Die Baukunst d. Renaissance in Deutschland, Ho-lan, Belgien u. Dänemark 1900.
Bézout Etienne (1730 — 1783 prancūzų matematikas, Paryžiaus mokslų akad. narys, kurio vardu pavadinta algebroje Bézout teorema. Išsp. Cours de mathématique 1764—1769. Théorie générale des équations aigébraiques 1779 ir kt.
Bezpalyj Jonas ukrainiečių hetmonas, išrinktas 1659 prieš Vigovskį, su kuriuo jis kovėsi 1658—1659, rusų kariuomenės padedamas. Nuveikė Vigovskį ir lenkus ties Mirgorodu, Smiela ir Sosnova, bet kartu su rusais pralaimėjo ties Konotopu. 1659 hetmonu išrinkus Jurgį Chmielnickį, šio buvo paskirtas teisėju ir ilgai turėjo įtakos ukrainiečių politikai.
Bezruč Petr (g. 1867) čekų rašytojo Va-šek Vladimir slapyvardis. Jis savo Silezijos angliakasių gyvenimo eilėraščiais pradėjo čekų lyriką socialiniais motyvais. Buvo pašto tarnautojas.
Bezsonov Petr (1828—1898) rusų slavis-tas, tautosakos rinkėjas. 1864 — 1867 buvo Muravjovo koriko sulenkinto ir surusinto Vilniaus muzėjaus ir viešosios bibliotekos vedėjas, rabinų mokyklos ir gimn. direktorius, Vilniaus archeografinės komisijos direktorius. ;Nuo 1879 Charkivo univ. prof. Išsp. Bolgarskija pesni 1855, Kaliki perecho-žie 1861—1864, Belorusskija pesni 1871. Buvo kaltinamas svetimų darbų spausdinimu savo pavarde.
Bezzenberger Adalbert (1851 IV 14—1922 X 31) kalbininkas ir archeologas, lietuvių kalbos ir senovės tyrinėtojas. Mokėsi 1859—1869 Kasselio gimn., 1869—1874 studijavo indoeuropiečių kalbas Göttingeno ir Müncheno univ., kur, kalbininko Ficko paragintas, pradėjo studijuoti ir liet. kalbą. 1874 baigęs dr. philosophiae laipsniu, tuojau pakviestas Göttingeno univ. privatdocentu, nuo 1879 e. o. prof., 1880—1922 Karaliaučiaus univ. o. prof. 1890—1891 ir 1918—1921 rektorius, nuo 1891 Alterthumsgesellschaft Prussia pirmininkas. 1877 įsteigė ir ligi 1906 leido ir redagavo kalbotyros žurnalą Bei-traege zur Kunde der indogermanischen