B., be pirmutinių kojų („rankų”) nykščio, irgi turi labai panašius ir paskutinių kojų ¡nykščius. Jų vystimasis pirmais mėnesiais yra labai panašus į kūdikio vystymąsi, tik tuo skirtumu, kad B. vystosi daug greičiau ir pasiekia savo vystymosi ribas maždaug per 6 mėnesius, kai tuo tarpu kūdikis ligi to laiko yra labai maža išsivystęs, ir besivysiąs net per dešimt su viršum metų.
Kaikurie mokslininkai manė, kad B. turi daug panašumo į žmogų ir psichiškai, ir dėl to jomis naudojosi žmogaus ir gyvulio lyginamosioms studijoms. Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad šie gyvuliai yra daug gudresni už kitus žinduolius ir kad jie gali daug geriau ir greičiau išmokti kaikuriuos komplikuotų judesių ir prisitaikinti prie komplikuotų sąlygų. Tačiau behavioristai savo eksperimentams mokymuisi tirti ¡nutarė pasirinkti ne B., bet žiurkes, nes pastarosios iš „inteligencijos” esančios daug panašesnės į žmogų, negu beždžionės. Taip pat buvo nustatyta, kad žiurkės mokosi daug greičiau ir rodo panašių žmogui jausminių reakcijų, tuo būdu pralenkdamos B. Tai, žinoma, B. „garbinimą” smarkiai sumažino ir jų panašumą į žmogų padarė daug mažiau įtikinantį.
B. buvo ir tebėra imamos kaikuriems fiziologiniams tyrimams. Koehler jas ėmė percepcijai tirti ir gavo gana įdomių rezultatų. Kaikurie psichologai yra mėginę auginti beždžioniuką, duodami jam tas pačias sąlygas, kaip ir vaikui, manydami, kad tuo būdu jie pakeis B. vystymąsi. Bet jų bandymai lauktų rezultatų nedavė. Kad ir visaip buvo tyrinėta, bet nė vienas sociologas ligi šiol nėra radęs B. kultūros ženklų, nei jokių ypatingų pasikeitimų B. gyvenimo būde.
B. tėvynė yra Afrika, su kaikuriomis išimtimis. Gyvena jos būriais ir minta įvairiais vaisiais ir daržovėmis. Daugumas jų yra labai tvirtos ir, būdamos už kitus gyvulius gudresnės, priklauso prie pavojingiausių laukinių gyvulių.
G i b b o n a i sugeba išmokti vaikščioti ant dviejų kojų, tuo būdu pralenkdami visus kitus šios rūšies gyvulius. Šimpanzės turi didžiausius smegenis, taigi lyg ir rodo daugiausia „inteligencijos” savo rūšies tarpe. Gorila išsiskiria savo kūno didumu; orangutangai savo augšta kakta.
Be šių didžiųjų B., yra visa eilė mažųjų, kurios yra uodegėtos ir mažiau panašios į žmogų. Jų yra keli šimtai rūšių: šuninės, langūrai (Indijoje vad. šventosiomis B.), gverezos ir gvenos (Afrikoj), B. proboscis (Borneo saloj), B. Rhesus, babūnai, voverinės, kapucinai, vorai, B. oukaris, lemū-rai (Amerikoje) ir kt.
Bežemis socialinė sąvoka, apimanti kaimo gyventojus, neturinčius savo žemės, nuomininkais, pusininkais, darbininkais ją dirbančius. B. sąvoka daugiau žinoma prieš I pas. karą r. Europos kraštuose. V. Europoje B. yra tapę samdomais darbininkais. Grupuojant kaimo gyventojus, prie B. priskiriami ir ne iš žemės ūkio gyveną, pvz. amatininkai. B. aprūpinti žeme yra žemės reformų tikslas. Toki B. tampa naujakuriais.
Bežiedžiai (Cryptogamae) Linnes sistemoje šiuo vardu vadinami visi žemesniosios organizacijos augalai, paskirstyti 24 klasėmis (šalia Phanerogamae 23 klasių). Dabar šis suskirstymas mokslinėje sistematikoje nebevartojamas: jį pakeitė kiti augalų sugrupavimai su atitinkamais pavadinimais.
Bėžis (Butomus umbellatus L.) ilgametis bėžinių (Butomaceae) šeimos žolinis augalas. Laikosi stovinčiame ar lėtai tekančiame vandenyje. Išauga 1,5 m augščio; lapai linijiniai, žiedai rausvai balti. Lietuvoje dažnas augalas. Šiaipjau auga vidur. Europoje ir Azijoje. Jo šaknys kartais (kirgizų, jakutų) vartojamos maistui.
Bhagalpur Indijos mst. Biharo valst. prie Gango upės, apie 100.000 gyv. (1950). Kilimų ir šilkinių audinių pramonė.
Bhagavadgyta (skr. viešpaties, arba palaimintojo, giesmė) filosofinė epinė indų poema, dialogine forma parašyta veikiausiai apie II a. pr. Kr. ir sudaranti vieną Mahabharatos 700 dvieilių eilučių epizodą. Tai žymiausias indų religijos paminklas. Didžiausios problemos, kurios Upanišadose sprendžiamos daugiau racionaliai ir abstrakčiai, čia dėstomos plačioms masėms artimesniu ir įmanomesniu būdu — konkrečiai, aiškiai ir pagauliai. Vyriausi šio veikalo pašnekesio dalyviai yra Krišna ir Ar-džuna (Arjuna), Pandavų kariuomenės vadas. Pastarasis vienos kovos išvakarėse ima abejoti tos kovos prasmingumu, ypač kad vienoj ir kitoj pusėj jis mato savo draugų bei giminaičių, ir todėl klausia vežiku pasireiškusį Krišną patarimo. Ta proga Krišna, patardamas nepasiduoti silpnybei, išdėsto visą „gyvąjį tikėjimą”, arba pasišventimą (bhakti) asmeniniam Dievui, Krišnai. Čia žmogus yra skatinamas veikti ir dirbti ne-jieškant savanaudiško atpildo, tik pasišven-čiant Dievui ir ypač vengiant materialinių gėrybių bei pripažįstant dvasią esant virš visų daiktų. Filosofiškai šioje poemoje skelbiamas panenteizmas: Dievas yra pasaulyje išsiskleidęs, bet drauge išeina už pasaulio kaip jo asmeninis viešpats. Du keliai veda į Dievą: bhakti, kaip meditacinis ar jausminis tikėjimas bei atsidavimas Dievui, ir yo-gin, kaip dorinis tobulėjimas atsisakant pasaulio.
Ši B. išmintis tėra eklektiškai, bet gyvai ir populiariai išreikštas filosofinių Sankhi-