Indijos valstybėlė p. Himalajų pakraštyje, į rytus nuo Nepalo ir Sikkimo, 47.000 km2, apie 300.000 gyv. (1953). šiaurėje siekiasi su Tibetu. Šiaurinę dalį sudaro Himalajai su viršūnėmis ligi 7500 m, pietinę — žemesni kalnai. Derlingi slėniai, sraunios upės. Pasitaiko laukinių dramblių, leopardų, meškų, raganosių. Pirmykščiai gyv. te-fusai XVIII a. buvo pajungti iš Tibeto įsiveržusių mongolų budistų. 1910 sutartimi į vidaus reikalus anglai nesikišo, bet užsienio politikai vadovavo. B. yra karalystė; sostinė Punakha. 1949 sutartimi B. savo užsienio politikos atstovavimą pavedė Indijai.
Bhuvanešvara (pasaulio viešpats) Indijos šventasis mst. ir Orisos valstybėlės sostinė. B. buvo paskirta Šivos kultui. Senovėje aplink ežerą buvo ligi 7000 šventyklų, iš kurių XX a. išliko per 500. Žymiausios: Para-šuramešvara (VIII a.), Muktešvara (X a.) ir Lingaraja (XI a.).
Bi... (lot. bis — dukart) sudurtiniuose žodžiuose reiškia dvigubas, dvejopas, pvz. biandrija, binomas, biplanas.
Bia (gr.) jėga, pradžioje fizinė, vėliau graikų buvo skiriama ir dvasių gyvenimui. Hesiodo Teogonijoje B. ir jos sesuo Kratos vadinamos Sfikso upės ir milžino Atlanto dukterimis, Dzeuso talkininkėmis. Eschilo tragedijoje Dzeuso įsakyta B. Hefesto priežiūrai prikalusi Prometėją prie Kaukazo uolos.
Biadulia Zmitrok, Jasakar, iš tikro Plav-nik Samuelis (1886 Vileikos aps. — 1941) žydų kilmės rašytojas. Nuo 1901 žydų mokyklų mokytojas. Paskiau, padėdamas tėvui, smulkiam miško pirkliui, pramoko gudiškai ir sutapo su gudais. 'Nuo 1898 pradėjo rašyti eilėraščius Biblijos temomis hebrajų kalba, nuo 1903 rusų, o 1910 išsp. pirmąjį savo gudišką eilėraštį ir nuo to laiko atsidėjo gudų literatūrai. 1912—1915 Vilniuje dirbo Naša Niva redakcijoje, nuo 1915 Minske. Drauge su Janka Kupala ir Jokūbu Kolasu jis liakomas labai žymiu gudų poetu. Išsp. Abrazki 1913, Pad radnym nebaru 1922, Na začarovanych honach (apsakymėliai) 1923, Buralom 1925, Poėmy 1927, Jazep Krušynski (romanas) 1929, Dziesiac 1930. Minėtinos jo poemos Na chutary, Za-čarovany kraj, Bielarus.
Biala (lenk.) atitinka mūsų Baltąją, ukr. Bilaja daugelio Lenkijos upių, ežerų, salų, miestų, miestelių ir kaimų vardas.
Biala 1) Lenkijos Krokuvos vaivadijos mst. prie to paties vardo Vyslos kair. int. Apie 23.000 gyventojų. Skarų gamybos centras.
2) (ukr. Bilą) Liublino vaivadijos Lenkijoje mst. į vakarus nuo Lietuvos Brastos, įsteigė XV a. Trakų vaivada Petras Baltasis (Bialy) tuomet Lietuvai priklausančiame Poliašės krašte, 1569 atitekusiame Lenkijai. 1568 atiteko Radvilams ir buvo vad. lot. Alba Ducalis.
Bialik Chajim Nachman (1873 Valuinėje — 1934 Vienoje) žymiausias modernus žydų poetas. Neturtingo smuklininko talmudisto sūnus, 1880 liko našlaičiu ir turėjo daug skurdo pakelti. 1889—1891 mokėsi Voložino ešibote (Vilniaus krašte), čia jis ėmė kurti eilėraščius ir gavo susipažinti su pasauline literatūra. Vėliau kurį laiką vertėsi malkų prekyba, mokytojavo, nuo 1900 persikėlė į Odesą, kur išbuvo ligi 1921. Po 1903 žydų skerdynių Kišeneve (Besarabijoje) jis tais pat metais parašė poemą Beir Hahare-ga (skerdynių miestas), kuri galutinai suteikė jam žydų tautos dainiaus vardą. 1921 palikęs SSSR, porą metų gyveno Vokietijoje, o vėliau persikėlė Palestinon. Iš čia retkarčiais lankė žydų centrus ir buvo kitur. 1930 ir 1931 jis lankė ir Lietuvą, kur jam didelį įspūdį paliko Čiurlionio tapyba, apie kurią jis vėliau skaitė paskaitų. Kūrė ne tik hebrajų (apysakos Arje Baal Guf 1895 ir Meachodore hageder 1901, autobiografija Safiach 1912), bet ir žydų jiddiš kalba (Vun Caar un ,corn 1906, Poesie 19.13). Savo kūryboje jis apdainavo žydų dabarties vargus, bet lygiai rodė kelią į ateitį, savyje siedamas filosofinį misticizmą su racionaliu talmudizmu. Be dailiosios kūrybos, jis atsidėjo ir apskritai žydų kultūros ugdymui. Po filosofo Aehad-Haamo mirties 1905 paėmė redaguoti mėnesinį žurnalą Ha-šiloach. Surinko 6 tomus žydų tautosakos. Vertė Cervantes, Shakespeare ir Schillerį. Visi jo raštai išl. 1924. Vertimų iš jo eilėraščių lietuvių kalba davė M. Evenšteinas Židinyje 1930 N. 5—6.
- J. Efros N. Ch. B. 1940.
Bialyničiai D. L. K. mstl. Gudijoje, priklausęs Sapiegoms, Oginskiams, Radviloms, Vitgenšteinams. 1653 čia buvo įst. karmelitų vienuolynas, išgarsėjęs stebuklingu Dievo Motinos paveikslu.
Bialobrzeski Martynas (1522—1586) Lenkijos vyskupas, politikas, 1581 išsp. Postilla orthodoxa czyli wyklad ewangelii. Ji medžiaga plačiai vartota pamokslams. 1854 pakartota trečiu leidimu. Rusų administracija prieš 1863 šią B. Postillę ir Filipeckio Homilijas buvo įsakiusi ir Lietuvos bažnyčiose privalomiems pamokslams lenkų kalba. 1865 Vilniaus generalgubernatorius buvo pareikalavęs vysk. M. Valančių parūpinti B. ir Filipeckio pamokslų lietuvišką vertimą, kad kunigai negalėtų laisvai pamokslų sakyti ir tekartotų tokius rusų valdžiai priimtinus pamokslus. Šiam reikalavimui formaliai kaip ir nusileidęs, vysk. M. Valančius I tomą pavedė išversti kun. J. Račkauskui, II tomą kun. A. Baranauskui, o šiam atsisakius, kun. K. Kasakauskiui, III tomą kun. O. Praniauskiui, IV tomą kun.