džio, tai vėliau, kalbai vystantis, ir tekstą perrašinėiant, bei jį aiškinant, atsirado kaikurių nedarnumų. Tačiau iie nepažeidė B. knygų turinio esminio pobūdžio dalvkuose. Mat, hebrajai šv. knygas nepaprastai gerbė ir jas skrupulingai saugojo.
B. tekstą skyriais suskirstė kardinolas Steponas Langton (1228); suskirstymą punktais pirmasis padarė Paryžiaus spaustuvininkas Robertas Estienne (lot. Stephanus 1551).
S. T. knygos visu pirma buvo narašvtos senoviniais hebraimiais rašmemmis. kurie paskiau, gal jau prieš Kristaus eimimą. buvo pakeisti hebraimmis kvadratiniais rašmenimis. Prieškrikščioniškaisiais laikais daugiausia iš lūpų į ausis (sinagoginėme mokyklose) skelbiamas tekstas pirmaisiais krikščionybės laikais buvo sutvarkytas dabartiniu pavidalu; V—VIII a. masoretai pridėjo punktaciją ir vokalizaciią, tuo būdu fiksuodami B. tekstą kalbiškai ir gramatiškai. Šis masoretų tekstas yra labai vieningas; ji paliudija visi hebraiiški raikraščiai (tik Nash’o papyras tėra išimtis). Bet kadangi ir masoretiniame tekste yra .nevienodumų, tai ir masoretai, turbūt, neturėjo vieno vienintelio pirminio rankraščio, iš kurio būtų buvę nurašyti visi vėlesnieji rankraščiai. Prie to dingusio pirminio rankraščio prisiartinti mokslinė teksto kritika mėgina, pavartodama masoretų teksto nukrypimus, seniausius vertimus (ypač vad. Septuagintą ir Pešittą) ir vad. samaritišką-jį Pentateuchą (Mozės 5 knvgos).
Šv. knygas perrašinėjant N. T. graikiškame tekste, ilgainiui atsirado tam tikrų įvairumų, tačiau nežymių ir neesminių. Pasinaudodama senaisiais kodeksais ir Bažnyčios Tėvų raštuose užtinkamomis citatomis, mokslinė teksto kritika stengiasi patiekti kritišką B. leidimą, kiek galint arčiau prisiartindama prie originaliojo teksto.
B. rankraščiai, t. y. ranka rašytieji biblinio teksto nuorašai, pradžioje buvo rašomi papyre, nuo IV a. pergamente arba odoje, nuo XIII a. popieriuje. S. T. seniausi rankraščiai ligi IX a. arba X a. Kr. g. (mažas Nash’o papyras yra iš I ar II a.). N. T. seniausias rankraštis siekia IV a. Seniausi iš daugiau kaip 1500 esamų S. T. rankraščių yra šie: vienintelis priešmasore-tinis papyras Nash Cambridge ir I ar II a., kuriame surašyta 10 Dievo įsakymų (Išėj. 20, 2—17) ir Dt 6, 4—5: Mošės ben Ašero kodeksas Kaire iš 895 Kr. g., kuriame surašytos pranašu knvgos; Aarono ben Mošės ben Ašero kodeksas Alenne iš X a. Kr. g. — visa B.: Codex orietalis 4445 Britu muzėjuje iš IX ar X a., Mozės 5 knvgos; Abr. Firkovičiaus rinkinio kodeksai Petrapilio viešoje bibliotekoje: 996 vėlyvesnį pranašai, 930 beveik visos Mozės 5 kn., 1009 — visa B.,; kodeksas 12 N Cambridge universiteto bibliotekoje. 856; Codex orient 5580 Britų muzėjuje, 980: kodeksas B. 19 a. Petrapilio v’ešoioie bibliotekoje. 1008—10, visa B..; Codex Reuchlianus, Karlsruhe, 1105.
N. T. likusiuose rankraščiuose (daugiau kaip 3800) daugiausia surašytas ne visas N, T., bet tik atskiros jo knygos arba tik fragmentai. Jie turi tik kn-^gu pav;dalą (codices), yra įvairaus didumo, parašyti pergamente, rečiau popieriuje, ligi 1000 stambiu, arba unciniu. raštu (seniausias: Codex Vaticanus IV a.), vėliau smulkesniu (seniausias iš 835). Vėlyvojoje krikščionybės senovėje pagaminta ypač puikių evangelijų rankraščių, iš dalies paauksuotomis ar pasidabruotomis raidėmis, pvz. Codex Aureus, Codex Argenteus, iš dalies su brangiomis miniatiūromis, meniškais apdarais, su įdirbtais brangiaisiais metalais ir tauriaisiais akmenimis. Stambiomis raidėmis surašyti 4 rankraščiai, kuriuose S. ir N. T. (su spragomis yra šie: Codex Vaticanus iš IV a. Vatikane, Codex Sinaiticus IV a. nuo 1934 British Museum; Codex Ephraemi res-criptus, palimpsestas, pirmiau B. tekstas iš V a., paskiau nuskustas ir XII a. išrašytas Efremo Siriečio Memrės graikiško vertimo nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje; Codex Alexandrinus iš V a. British Museum Londone. Kiti svarbiausi N. T. rankraščiai yra šie: Codex Cantabrigiensis. arba Codex Be-zae, iš VI a. Cambridge, Codex Claromonta-nus iš VI a. Paryžiuje, Codex Basileensis iš VIII a. Basely j e.
Spausdinti B. leidimai hebrajų ir graikų k. buvo padaryti tuojau, kai tik buvo išrastas knygų spausdinimas. S. T. pirmąjį žydišką leidimą padarė D. Kimchi (Psalmių komentorius 1477). Pirmąjį krikščionišką kritišką viso hebrajiško B. teksto leidimą parūpino kardinolas Ximenes 15.14—1517.
N. T. pirmąjį spausdintą graikų leidimą parūpino kardinolas Ximenes 1517, išl. 1522. Šis ir kritiškai nerūpestingai apdoroti Eras-mo Roterdamiečio 5 leidimai (Baselyje 1516, 1519, 1522, 1527, 1535) ilgai buvo pagrindiniai naujiems leidimams. Kaip išgarsėję N. T. leidėjai dar minėtini: R. Estienne (Stephanus 1546, 1549. 1550, 1551), Elzevier (1624, 1633). J.J. Oriesbach (1774—1775, 1796—1806, 1803—1807), K. Lachmann (nutraukė ryšius su tradiciniu tekstu. Textus receptus. 1831 ir 1842—1850), K. v. Tischen. dorf (81864—1872), Tregelles (Londone 1857 —1879), Westcott ir Hort (skirdamas neutralųjį, okcidentalini. aleksandrin} ir sirinį teksto variantus; Cambridge ir Londone 1881); B. Weiss (1894—1900); H. v. Soden (restauruodamas egiptini, bizantini ir pa-lestinini svarbiausią variantą, 1913). Dau-