Ch. V. Brunn 1877—1948; Estijoje M. Jürgens 1864, R. Antik 1931; Graikijoje E. Le-grand 1885-1928; Ispanijoje D. Hidalgo 1862 —1881, A. Palau y Dulcet 1923—1947; Italijoje G. Ottino ir G. Fumagalli 1889—1902, A. Pagliaini 1901—1925; Jugoslavijoje Jugo-slavenska Bibliografija 1933; Latvijoje J. Missinš 1924; Lenkijoje K. ir S. Estreicher Bibliografija Polska 1870—1954 (ligi 1939 33 tt., 34 1953—1954); Norvegijoje H. Pet-tersen 1899—1911; Olandijoje C. L. Brinkman 1884; Portugalijoje J. F. da Silva 1858 —1914; Prancūzijoje J. M. Querard 1827—• 1864, O. Lorenz 1867—1945; Rumunijoje J. Bianu, N. Hodos, D. Simonescu 1903—1943; Rusijoje Sopikov 1813-1821, Karataev 1883, S. Vengerov 1897—1899; Suomijoje F. Pipping 1856—1857, V. Vasenius 1878; Švedijoje J. Collijn 1927-—1938; Ukrainoje D. Doro-šenko 1917; Vengrijoje G. Petrik 1882-1892; Vokietijoje W. Heinsius 18.17—1894, Ch. G. Kayser 1834—1911. Greta nuolatos skelbiami prekyvietėje esamų knygų sąrašai, o kitur ir periodiniai leidiniai, kur skelbiami visi ką tik pasirodantieji spaudiniai.
Didelės B. reikšmės ir spausdintieji žymiausiųjų bibliotekų katalogai, kuriuos sistemingai spausdina British Museum biblioteka nuo 1881, Paryžiaus Nacionalinė biblioteka nuo 1897, Library of Congress Wa-shingtone nuo 1842. Vokietijoje 1931—1939 buvo spausdinamas bendras didesnių Vokietijos mokslinių bibliotekų katalogas Gesamtkatalog d. wissensch. Bibliotheken, kurio spausdinimas nutrūko 1939 dėl karo.
Be bendrųjų tautinių B., vis bandoma leisti ir specialių tarptautinių B. (pvz. ligi 1939 ėjusi Šveicarijoje tarptautinė istorinė B., arba taip pat ligi 1939 ėjusi tarptautinė Hidrologinė B.).
Knygų plitimas visuose gyventojuose paskatino ruošti tam tikras rekomenduotinų ir skaitytinų Įmygu B., nors jos, suprantama, visai objektyviai nebūva sudarinėjamos. Sunkiausiai atliekamas periodinių leidinių turinio B. sudarymas. Nors ir šioje srityje kartais kiek pasistūmėjama, betgi dažniausiai tepasitenkinama vien pačių laikraščių, ne jų turinio B.
Daugybė bendrosios B. atšakų pagimdė ir specialią B. rūšį,—vad. bibliografijų bibliografiją. Šioje srityje davė darbų H. Bohat-ta ir F. Hodes Internationale B. der B. 1950, Th. Bestermann A World Bibliography of Bibliographies 1950.
Įvairių bibliografų įvairiai atliekamą darbą stengiantis suvienodinti, ilgainiui buvo sukurta ir B. teorija. Betgi ji negali niekam turėti jokios privalomos reikšmės, ir todėl atskiri bibliografai savo darbuose nuo jos nuolat nukrypsta. Bet yra taisyklių, kiekvienam B. darbui rekomenduotinų. Visų pirma, vad. autopsija — knygų aprašymas, kiek tai įmanoma iš matytųjų egz. Aprašant knygą, reikia nurodyti tikslią jos antraštę, nustatyti tikrąjį autorių, ypač anoniminėms ar slapyvardžiais pasirašytoms knygoms, leidimo metus, spausdinimo vietą, formatą cm, psl. skaičių ir kt. knygos būdingas savybes, tam tikrais atvejais net ir turinį. Šiaip būtinais atvejais nesitenkinama vien technikiniu knygos aprašymu, ypač jei knygos retos: skelbiama ir knygos istorija ir net žinios apie autorių, jei jos kitiems nebūtų buvusios žinomos.
Bibliografiniai knygų sąrašai sutvarkomi ar chronologiškai, t. y. spausdinimo metų tvarka, ar abėcėliškai, t. y. autorių ir veikalų abėcėline tvarka, ar sistemiškai, t. y. tvarkant knygas iš jų turinio. Tokia B. sunkiausia vykdyti, nes bibliografui tektų ne tik su knygos išore susipažinti, bet ir įsileisti į knygos turinį.
- G. Schneider Handbuch d. Bibliographie 1930; (”) Einführung in die B. 1936; F. Calot et G. Thomas Guide practique de bibliographie 1936; L. N. Matelės Les Sources du travail bibliographique 1950; K. Fleischhack Leitfaden d. Bibliographie 1951.
Lietuvių bibliografija. Ligi XIX a. pradžios neturėjome B., kuriai būtų rūpėję surašyti Lietuvos ar lietuviškąsias knygas. Tik atskirų informacijų apie lietuvių jėzuitų rašytojų raštus duodavo Ph. Alegambe Bibliotheca scriptorum Soc. Jesu 1653 ir N. Sottvellio 1676, J. Pošakovskio 1740, S. Rostovskio 1768 papildymai. Kiek tiek papildęs, šitokias visokias žinias krūvon sutraukė De Backer 1876 ir C. Sommervo-gel 1890—1932. M. Lietuvoje spausdintoms ir rašytoms lietuviškoms knygoms šiek tiek informacijų pateikdavo XVIII a. spausdintųjų Biblijų ir žodynų leidėjai tų knygų prakalbose, taip pat ir G. Ostermejer Erste litauische Liedergeschichte 1783.
Pirmą ne vien lietuviškų knygų, bet ir lietuviškai parašytą bibliografiją išspausdino 1824 Kajetonas Zabitis, savo elementoriaus Naujas mokslas skaytima pabaigoje, pavadinęs Surinkimas Wysokiu Rasztų Lie-tuwiszku, Žemaytiszku yr Prusiszkay Lie-tuwiszku. čia jis tesurinko ligi 70 lietuviškų knygų. Kiek išplėstą sąrašą Zabitis tais pačiais metais lenkiškai išspausdino žurnale Dziennik Wilenski, pavadinęs Wiadomosc o Literaturze Litewsko-žmudzkiey. 1827 P. Koeppen, pasirėmęs Zabičio darbu ir D. Poškos patiektais papildymais, Petrapilyje išspausdino straipsnį O proischoždenii, jazy-ke ir literature litovskich narodov su trumpa lietuviškų knygų B. Šį straipsnį šiek tiek papildęs ir lenkiškai išvertęs, 1828 Dzienni-ke Wilenski išspausdino Leonas Rogalskis, o pats Koeppen jį vokiškai paskelbė .1829 Mintaujos žurnale Magazin d. Lett. Literarischen Gesellschaft. Straipsnis buvo tikrintas istoriko Napierskio.
Vilniuje dirbęs bibliografas A. Jocher savo nebaigtame bibliografiniame darbe Ob-raz bibliografiezno historyczny literatury i