vos periodinė spauda 1929—1930. I. Kisinas išl. Lietuvos ir užsienio kolonijų periodiką 1935.
Pirmą asmenine biobibliografiją Soisok pečatnych trudov Dovkonta (Živaja Stari-na 1893) paskelbė S. Baltramaitis. Rvšium su iv. sukaktimis ar mirusiuosius minint Nepriklausomojoje Lietuvoje periodinėje spaudoje buvo paskelbtos dr. J. Basanavičiaus, K. Būgos, E. Volterio, J. Jablonskio, A. Aleknos. J. Totoraičio B., sudarvtos V. Biržiškos, A. Kučinsko, A. Merkelio. P. Šležo. Atskirai I. Kisinas 1935 paskelbė d;delę A. Smetonos bibliografiia ir biobibliografiią, 1931 ir 1938 Myk. Biržiškos, 1940 Vac. Biržiškos bibliografijas. Svarbi B. medžiaga Ir knygų katalogai, tiek leistieji spaudos drau-dmo metu M. Lietuvos knygininkų, tiek ir, spauda leidus. Vilniaus, Kauno ir Rygos knygininkų. Nepriklausomybės laikams tuo reikalu pagrindini darba paruošė I. Kisinas —Lietuviškų knvgų rinkoje esančių knygų sistematinį katalogą 1938.
Bibliotekų spausdintu katalogų Lietuvoje maža teturėta. Ypač Vilniaus universiteto bibliotekoje išliko nemaža rašvtų XVII— XVIII a. Lietuvos vienuolvnu bibliotekų katalogų, kurie ir vėliau nebuvo išspausdinti, betgi kuriuose yra apsčiai žinių ir apie tokias knvgas, kurių ir plačiausios B. nežino. Iš panaikintų vienuolvnu ir dvaru bibliotekų sudarytoji buv. Vilniaus viešoji (paskiau universiteto) biblioteka buvo išspausdinusi vien rusišką knygų kataloga ir 1895—1906 penkiais sąsiuviniais rankraščių skyriaus aprašymą. Po I pas. karo A. Ružancovas paruošė spaudai ir 1933 ir 1938 išso. Centrinės Kariuomenės Bibliotekos katalogą, o V. Ruzgas 1928 Centralinės pedagoginės bibliotekos Kaune katalogą. Tačiau tuodu katalogai lietė daugiausia nelietuviškas knygas. Iš specialiųjų sričių, pvz. karo B. A. Ružancovas 1923 paskelbė Lietuvos karo bibliografiją 1917—1922 ir 1922—1929 išleido 47 numerius Karo literatūros rodyklių.
Lietuvos istorijos B., be Baltramaičio, apima ir L. Finkelio Bibliografija historii polskiej 1906 ir vėlesnis leidimas, taip pat Altpreussische Monatschrift žurnale ir skyrium spausdinta Altnreussisehe Bibliographie, E. Wermkês 1932—1933 tendencinga Bibliographie zur Geschichte Ost-u. West-preussen, S. Burhardto Bibliografija histor-ji ziem Wielkiego Ksiestwa Litewskiego 1931—1935, taip pat Praeityje skelbiama Lietuvos istorijos B. ir Z. Ivinskio Athe-naeume 1931 paskelbta Vytauto Didžioio darbų ir jo periodo B. Religijos B. srityje teturėjome Z. Ivinskio Senovės lietuvių religijos bibliografiją 1938 ir St. Ylos Lietuvių apologetinės literatūros bibliografiją (1904-1914) 1935. Tautosakos B. buvo pateikęs Ve. Biržiška Lietuvių dainų literatūros bibliografiją 1931, Z. Slaviūnas Lietuvių etnografinės muzikos bibliografiją 1938. Šis ir Tautosakos Darbuose pateikdavo sistemingas tautosakos B. Laikotarpiui ligi 1914 lenkų kalba F. Gawelek išsp. Bibliografija ludoznawstwa litewskiego.
Norėdamas padėti orientuotis senesniojo-je liet. literatūroje ir žurnalistikoie. 1943 Vac. Biržiška išsp. dviejose dalyse Lietuviškuosius slapyvardžius ir slapyraides, kur yra 6400 slapyvardžių 1950 asmenų, lietuvių spaudoje dalyvavusių ligi 1914. Be to, atskira knyga spausdino Lietuvių Bibliografijos istoriją, nebaigtą dėl 1944 įvykių.
Gamtos mokslų srityje nuo 1935 ligi 1939 prof. S. Kolupaila skelbė Hidrologine bibliografiją lietuvių ir prancūzų tekstais. Prof. Regelis 1931—1939 paruošė Lietuvos floros šaltiniu — Fontes florae Lituaniae 6 sąsiuvinius. J. Elisonas •— Ką turime pasiskaityti apie gyvulius lietuvių kalba 1927. Medicinai P. Avižonio Medicinos ir sveikatos knygos 1909 ir K. Griniaus Medicinos žinių populiarizaciia ir Lietuvių medicinos knygų sarašas 1922 nėra B., bet tik atsitiktinai užtiktų senų populiarių knygučių sąrašai.
II pas. karo metu normalus bibliografinis darbas Lietuvoie visai anmirė. bet tremtyje susikūrus didelei periodinei ir neperiodinei spaudai, A. Ružancovas. 1947 Memmingene Vokietiioie sudaręs Bibliografinę Tarnybą, ten pradėjo leisti pradžioje rankraštinę, paskiau hektografuotą, pagaliau jau nuo 1949 Danville. III. spausdinta Knvgų Lentyną, kuri registruoja visą tremtvje ir emig-racijoie pasirodančią spaudą. Knygų Lentyna leidžia VLIKas.
- Vaclovas Biržiška Lietuviškos bibliografijos istorija 1944.
Bibliografijos institutas įstaiga, skirta ar viso pasaulio, ar vieno kurio krašto spaudiniams registruoti. Pirmojo tikslo siekia įst. 1895 Briuselio (Bruxelles) Inst. internat, de bibliographie (dabar de documentation), antrojo tikslo — tautiniai B. I. Lietuvoje prie universiteto bibliotekos 1924 buvo įst. Lietuvos bibliografijos institutas, kuris nuo 1928 leido Bibliografiios Žinias. Kitų kraštų B. I.: Buenos Aires Instituto bibliográfico, Beograde Bibl. Alban. Inst., Italijoje Instituto Bibliográfico Italiano, įst. 1919 Florencijoje, Meksikoje Instituto Bibliográfico Mexicano, Prancūzijoje Bureau Bibliogra-phiaue de Paris, Estijoje Eesti bibliografía instituut Tartu. Kaikur B. I. pareigas eina tos bibliotekos, kurios gauna privalomus egz. Vokietijoje B. I. yra ne mokslo įstaiga, bet privati įmonė knygoms leisti.
Bibliografijos Žinios 1928 A. Ružancovo iniciatyva įst. bibliografinis žurnalas, ligi 1930 leistas Spaudos Fondo. 1931-1935 švietimo ministerijos, 1936—1944 VDU bibliote-