Congress visoms gaunamoms knygoms korteles spausdina didesnio skaičiaus ir jomis aprūpina ir kitas B.
- A. E. Bostwick The American Public Library II leid. 1929; (”) Populär Libräries of the World 1933; A. J.rK. Esdaile National Libraries of the World 1934; L. Löffler-J.Kirchner Lexikon d. gesamten Buchwesens 1935—1937; N. E. Beust Professional Library Education 1938; J. W. Thompson The Medieval Library 1939; (”) Ancient Libraries 1940; H. Ph. Spratt Libraries for scientific re-search in Europe and America 1936; E. W, and John McDiarmid Administration of the American Public Library 1943; G. B. Joeckel Library Extension 1946; J. Vorstius Grundzuge der Bibliothek-geschichte 1948, F. Milkau-G. Leyh Handbuch der Bibliothekswissenschaft 2 leid. 1950.
Bibliotekų praeitis Lietuvoje. Pirmųjų privačiųjų B. Lietuvoje užuomazgos atsirado XV a. pabaigoje — XVI a. pradžioje, kada grįžtantieji iš užsienio studijų įvairių didikų vaikai atsigabendavo ir knygų, ypač savo studijinių. Pirmoji tikra nedidelė B. buvo įkurta Žygmanto H Senio Vilniuje. Kaip matyti iš išlikusio inventoriaus, 1510 ten buvo iš viso 90 knygų: 38 cerkvinės, 48 lotynų ir 4 čekų kalbos. Tarp jų daugiausia buvo rankraštinių ‘ knygų. Tas visas knygas savo žinion paėmęs, Žyg-mantas Augustas nuo 1543 Vilniuje pradėjo kurti didesnę B., sistemingai pirkinėdamas knygas užsienyje. 1545—1562 buvo nupirkti 2873 tomai. Drauge su dovanomis ta B. pasiekė 4.000 tomų. Šias knygas Žygman-tas Augustas apie 1570 atidavė Vilniuje pradėjusiai kurtis jėzuitų kolegijai. Tuo būdu jos buvo Vilniaus akademijos B. užuomazga. Žygmanto Augusto pavyzdžiu pėdino kiti didikai ir dvasininkai, kurie iš savo surinktųjų knygų atskirų B. nesudarydavo, bet jas atiduodavo vienuolynams ar mokykloms. Iš 1609 mirusio vysk. Merkelio Giedraičio palikimo apie 100 knygų atiteko Kražių jėzuitų kolegijai. Jos išliko ligi mūsų laikų, 1844 patekusios į Kauno gimnaziją, apie 1870 daugiausia išgabentos į Vilniaus vieš. B.; 38 Kaune likusios atiteko V. D. U. B. 1613 mirusio kun. Mikalojaus Daukšos knygos atiteko Kretingos vienuolynui. Jų kelios buvo ten išlikusios ligi 1940, o nuo tų metų jos atiteko V. D. U. B. Kražių kolegijai savo knygas užrašė ir 1619 miręs Mikalojus Pacas.
Išskyrus Kėdainių ir Slucko evangelikų gimnazijų B. ir evangelikų sinodo B. Vilniuje (ji buvo išlikusi ligi mūsų laikų, bet 1944 maskoliams Vilnių puolant, sudegė), ligi XVIII a. pabaigos beveik visos Lietuvos B. buvo kuriamos prie katalikų vienuolynų, atskirų vienuolijų mokyklų, kunigų seminarijų, kapitulų. Nors tų B. daugumos katalogai buvo išlikę, bet jie nebuvo paskelbti, ir dėl to apie jų lyginamąjį didumą kalbėti nėra duomenų. Išskyrus Kretingos vienuolyno B., išlikusią ligi 1941, ir kai-kurias' Vilniaus B., daugumas jų jau seniau sunyko. Žymią jų dalį sunaikino gaisrai: pvz. Vilniaus pranciškonų B. degė 1655, 1748, 1749, Kaun'O jėzuitų B. apie 1730, jėzuitų naujokyno Vilniuje 1737, Naugardėlio jėzuitų B. 1754, Pažaislio kamendulų 1755, Varnių kapitulos 1784, Polocko jėzuitų 1790, Vilniaus Kalvarijos domininkonų 1812. Vilniaus akademijos B. nuo gaisro nukentėjo 1584, antrą kartą 1655, o rusams užimant Vilnių, nuo tų okupantų apsaugoti buvo išgabenta į Karaliaučių. Iš ten tebuvo grąžinta tik po Olivos traktato, bet nebevisa, nes dalį jos knygų sugebėjo pasigrobti švedai. Tos knygos ir ligi šiol tebesaugojamos Švedijos Upsalos univ. B. Per tikybines suirutes Vilniuje 1591 ir 1639 smarkiai nukentėjo Vilniaus evangelikų sinodo B. Betgi visos tos vienuolynų ir vienuolijų B. daugiausia nukentėjo nuo rusų valdžios. Prieš 1863 uždarytųjų vienuolynų B. daugiausia buvo atiduotos mokyklų B. Visos kitos B., kaip ir daugumas per sukilimą konfiskuotųjų dvarų B., atiteko tuokart Vilniuje įkurtai rusų viešajai B. I tą B. vien 1867 suplaukė 26 vienuolynų B. Kadangi senosios vienuolynų B. buvo kartu ir mokyklų B., tai jos nevisiškai buvo uždarytos: patarnaudavo ir kiek platesnei visuomenei. Šiaip tiems laikams jos buvo gan turtingos: XVIII a. antroje pusėje Vilniaus akademijos B. turėjo 18.000 tomų (1800 tik 8.680), Vilniaus domininkonų 8.000 tomų, Gardino domininkonų ligi 10.000. 1737 sudegusi Vilniaus jėzuitų noviciato B. 1747 jau turėjo 3.486 tt., Kretingos pranciškonų vienuolyno B. 1788 turėjo 760 tt., o iš jų per 40 inkunabulų. Viena iš turtingiausiųjų privačių B. tuomet buvo Nesvyžiaus Radvilų B., turėjusi apie 20.000 tt.
1803—1831 Vilniaus univ. laikais daug vienuolynų B. virto pasaulietinių mokyklų B. Senoji Vilniaus akademijos B. 1832 turėjo 32.000 tt. Universitetą likvidavus, 1/3 knygų dalis buvo rusų išgabenta į Kievą ir Charkovą, o 2/s buvo palikta Vilniaus kun. ir medic. akademijoms. 1842 likviduotosios medicinos akademijos knygos buvo išgabentos į Charkovą, o kun. akademijos B. 1844 buvo kartu su akademija iškelta į Petrapilį, kur buvo Petrapilio kun. akademijos B. pagrindas. Ji su akademija išbuvo ligi 1918. Tada ji buvo sunaikinta.
Vilniaus universitetas savo auklėtiniuose žadino ir knygų mėgimą. Tuo būdu dvaruose, jo buvusių auklėtinių valdomuose, atsirado didesnių ar mažesnių knygų rinkinių. Tos knygos praversdavo ne tik jos savininkams, bet ir kaimynams, palaikydamos dvarininkų lenkiškąsias nuotaikas. Universiteto laikais Vilniuje susikūrė ir pirmoji speciali, 1805 įkurta, Vilniaus medicinos draugijos B., XX a. turėjusi ligi 20.000 to* mų, o 1940 pradžioje įjungta į Vilniaus univ. biblioteką.