sėbrais, kartais pusininkais — tokiais B., kurie pusę medaus turėdavo atiduoti dvarui. Be to, valstiečiuose buvo ir tokių, kur keli savo bites susidėdavo krūvon, ir tuo būdu buvo viens kitam B. Kitur B. vadindavo ir tuos, kurie imdavo bites iš kurio kito bitininko. Bendro bičių valdymo, spiečių ar bičių kelmų dovanojimo bičiulystė buvo Lietuvoje išlikusi ir naujaisiais laikais. Savo tarpe ir eidami prie savo bičių B. saugodavo visas senąsias apeigas ir dar iš sakralinio atvejo atsiradusius papročius.
- A. Bielenstein Die alte Waldbienenzucht der Letten 1896; P. Dąbkoiuski Bartnictvvo w davvnej Polsce 1923; Loiomianski Studya nad początkami panstwa litevvskiego I 1931; K. Jablonskis — Istorijos Archyvas I 1934.
Bičmnas Vytautas Pranas (tėvo pavarde Bezumavičius; g. 1893 VIII 20/IX 1 Klovainiuose, Šiaulių aps.) rašytojas, dailininkas, teatralas, mokytojas. 1912 baigė Šiaulių gimn. 4 klases. Po to 4 metus Kazanėje mokėsi meno mokykloje. I pas. karo metu persikėlė Petrapilin, kur dirbo lietuvių komitete ir Lietuvių Balso redakcijoje. 1918 grįžo Lietuvon ir valstybės kūrimosi laikais dirbo įvairiose įstaigose: dėstė piešimą Šiaulių gimnazijoj, tarnavo krašto apsaugos komisijoje Vilniuje, Kaune švietimo min. meno departamente, buvo pirmasis tikybų depar-tameno direktorius, valstybės kontrolės apygardų revizijos punktų organizatorius Vilkavišky j, Raseiniuose, Šilalėje ir Šiauliuose. Dalyvavo spaudos darbe: Tiesos Kardo red. (drauge su M. Krupavičiumi) 1919, vėliau Laisvės red., drauge ir Lietuvos red. sekr. 1920—1923 Steigiamojo ir pirmojo seimo atstovas krikščionių demokratų frakcijoje. Vėliau buvo meno mokyklos mokytojas Kaune.
Pirmieji B. rašiniai pasirodė Aušrinėje 1912. Blaivybės dramos konkurse 1913 B. laimėjo I premiją už dramos vaizdelį Tėve mūsų. 1928 išleido Mano apysakas, 1938 apysaką vaikams Aukšlytę, bet daugiausia atsidėjo dramai: 1928 Brolio Vitalio naktys (pagal Dietzenschmidtą), 1930 Savanoriai, 1932 Žalgiris (Vytauto D. konkurse laimėjęs I vietą). Vilkolakio teatrui parašė: Chlestakovas Lietuvoje, Paskendę milionai 1928, Velniava, Varnalėšos 1931. Daug kitų veikalų inscenizavo ir režisavo. Rašė radijo vaizdų, juos režisavo. 1931 įsteigė žvaigž-dikio teatrą, kuris dėl medžiaginių sunkumų neišsilaikė. Tam teatrui parašė Ponią Barbę (išl. 1933). Dirbo Šiaulių, Vyties ir kt. teatruose bei mėgėjų trupėse Vilniuje, Šiauliuose, Petrapilyje, Jaroslavlyje, Kaune, Vilkaviškyje ir kt. 1941 bolševikų išvežtas į Rusijos gilumą.
B. yra išleidęs dar šias knygas: Paišymo metodikos bruožai 21925, Dailyraštis (metodikos ir praktikos metmens) 1927, M. K. Čiurlionis 1927, Šis tas iš lietuvių karių organizacijų Rusijoje 1928, Kaunas 1030 — 1930 (monografija) 1930, V. Krėvės Likimo keliais (pastabos ir komentarai) 1930, Tiesa apie Vilnių 1931, Kun. J. Katelė ir jo laikai 1934, Liaudies teatras 1936. Literatūros kritikos, recenzijų, straipsnių meno klausimais daug rašė žurnaluose (Skaitymuose, Gairėse, Gaisuose, Krivūlėje, Židiny) ir laikraščiuose. Jurgio Šmalvaro slapyvardžiu išleido miniatūrinį satyrų ir parodijų leidinėlį, pajuokiančiu vardu Mano Raštai.
Kaip dailininkas B. ėmė reikštis prieš I pas. karą, nupiešęs vinjetes almanachui Sniegams tirpstant, viršelį Vaivorykštės žurnalui, vėliau iliustravo Slovackio liet. vertimą Anhelli, darė vinječių Gairėms. Nuo 1920 ėmė dalyvauti meno parodose. Reiškėsi ir religinio meno srityje, taip pat nemaža piešė ir teatro dekoracijų.
Bičių nuodai vienas iš toksalbuminų, mo-lek. svorio apie 10.000, panašus į gyvačių nuodus. Vartojami reumatizmui gydyti.
Bičiuolija 1) namai, kuriuose turima bendros (bičiuolinės) bitės.
2) Rudeninis sudėtinių bičių kopimas ir vaišės, kuriose dalyvauja bičiuoliai su giminėmis ir kaimynais.
Bičiuolis žr. Bičiuliai.
Bičių vaškas (lot.cera alba ar f lava) yra esteris, myricilio alkoholio (C30 H@i OH) junginys su palmitinine rūgštimi (C15 H31. COOH). Be to, jame yra ir kitų junginių. Lydosi 61 — 68° C.
Bičkauskas 1) Andrius (1867—-1924) muzikas, ilgai vargonininkavęs Scrantone, Pa. ir Philadelphijoje, Pa. Suharmonizavo daug Kalėdų giesmių chorui.
2) Kazimieras (g. 1888 III 27 Trakų aps. Žaslių vi. Prazariškių k.) prelatas. Baigęs 4 klases Vilniuje, stojo Seinų kun. sem. 1913 įšvęstas kunigu, vikaravo Krosnoje ir Simne, kapelionavo Marijampolėje. Pasitraukęs į Rusiją, Jaroslave organizavo pabėgėlių dr-ją, Kostromoje įst. pabėgėlių vaikams mokyklą, lankytą 400 mokinių. 1918—1921 pastoracinį darbą dirbo Sibire. Grįžęs Lietuvon, .1922 įst. Kazlų Rūdos parapiją. 1923 atvykęs į JAV, organizavo liet. parapiją ir nupirko bažnyčią Schenectady, N. Y. 1925 persikėlė į Indiana Harbor, sutvarkė parapiją, pastatė parapinius trobesius ir mokyklą, įsteigė katalikiškų organizacijų, remdamas ir visą lietuvišką veiklą.
Vyt. Bičiūnas