Puslapis:LE02.djvu/515

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Bilvyčių miškas Tauragės aps. Švėkšnos vi., 451 ha. Dirvožemis smėlio ir juodžemio. Priebrandis IV-V augštumo pušynas su egle.

Bilviečiai, suvokietintai Bilderweitschen, M. Lietuvos Stalupėnų aps. bažnytkaimis, 5 km nuo Eitkūnų. Evangelikų ir katalikų bžn. Nors daugelis gyventojų buvo zalcburgiečių kolonistų palikuonys, tačiau gyventojai ilgai lietuviškumą buvo išlaikę ir čia XIX a. pradžioje mokytojavęs Samuelis Teodoras Cipelis (vok. pasirašydavo Zip-pel) užrašė daug liet. dainų, kurių iš jo gautų 14 išsp. L. Rėza savo 1825 dainyne, o kitos liko jo rankraštiniame palikime.

Bilwis, bilvis, beelwitte -— germanų gyvenamuose kraštuose plačiai kadaise žinotas dievaitis. Jis gyvenęs kalnuose, medžiuose, jam buvę aukojami drabužiai, javai, net vaikai. XIV—XVI a. buvęs laikomas raganiumi, moteriškosios ar vyriškosios lyties burtininku. XVI—XVIII a. B. buvo laikomas žemės, derliaus, javų globėju, lyginamu su mūsų kauku. Šiokį B. (esą, lietuviškai „pilvitis”) aprašo ir J. Maleckis XVI a., J. Lasickis, M. Praetorius XVII a. pabaigoje.

Bima iškyla žydų sinagogoje, jos viduryje arba arčiau prie altoriaus, iš kurios skaitoma tora ir kur ir chorui yra vieta. Paprastai turi estrados su baliustrada formą arba aštuoniašonio baldakimo formą. Lietuvoje gražiausioji B. buvo Šiaulėnų sinagogoje.

Bimba 1) Antanas (g. 1894 I 22 Rokiškio aps. Panemunėlio vi. Valaikiškių-Ažusienių k.). 1913 atvykęs į JAV, išėjo high school kursą. Anksčiau veikė socialistuose, bet jau 1919 suagitavo lietuvių socialistų suvažiavimą prisidėti prie komunistų partijos. Nuo to laiko atsidėjęs tarnauja rusiško sovietinio komunizmo skleidimui, redaguodamas bolševikinius laikraščius ir rašydamas bolševikines bei antireligines brošiūrėles. Daug kartų turėjęs reikalų su JAV teismu bei valdžios įstaigomis.

2) Jonas (g. 1904 Kamajų vi. Vaitkū-nuose) darbininkas, žvėriškai nužudytas iš Lietuvos bėgančių tusų bolševikų 1941 VI 24 Papartynų miške.

3) Petras (1887 II 23 Panemunėlio vi. Valaikiškių-Ažusienių k. - 1935 III 14 Kaune) Antano (1) brolis. 1908 įgijęs prad. mokyklos mokytojo cenzą, buvo paskirtas mokytoju į Viekšnius. Už dalyvavimą mokytojų suvažiavime Petrapilyje, 1914 VI 1 gubernatoriaus įsakymu iš mokytojų atleistas. 1914—1917 mobilizuotas rusų kariuomenėn. 1917 grįžęs į Viekšnius, 1918 —1919 buvo Akmenės kreiso (apskrities) švietimo įgaliotiniu. Vokiečiams iš Lietuvos traukiantis, organizavo Akmenės buv. kreiso valsčių ir apskrities komitetus. Nuo 1919 buvo Mažeikių, vėliau Sedos ir Giedraičių vidur, mokyklos dir. 1930—1935 dirbo Kaune finansų ministerijoje. 'Nuo pat spaudos draudimo panaikinimo bendr. Vilniaus Žiniose, Lietuvos Ūkininke, Liet. žiniose, Viltyje.

Bimbė (Typha) į nendrę panašus augalas, priklausąs bimbinių (Typhaceae) šeimai, stačiais ligi 2 m stiebais. Žiedai vienalyčiai, be apyžiedžio, su pūkeliais, sudaro savotiškas tankias buožes. Auga dumblotose vietose, pelkėse, paupiais, ežerų pakraščiuose. Sutinkamas Europoje, š. Azijoje, š. Afrikoje ir š. Amerikoje. Lietuvoje auga B. smailalapė ir B. plačialapė. Jų pūkai kartais vartojami minkštoms vežimų ar kėdžių sėdynėms gaminti.

Bimestras (lot.) dviejų mėnesių tarpas, kaip trimestras — trijų mėnesių tarpas ir semestras — šešių mėnesių tarpas.

Bimetalizmas krašto pinigų sistema, paremta dviem metalais (istorinėje praktikoje — tik auksu ir sidabru). Jai tokį vardą davė H. Cernuschi 1869. Pinigų sistema, pagrįsta metalu, reikalauja, kad krašto piniginio vieneto vertė būtų aiškiai įstatymu prilyginta tam tikram pinigų pagrindan paimto metalo svoriui (pvz. litas = 0.150462 g aukso). Pagal piniginiam vienetui nustatytą metalo kiekį bei to metalo kainą prekyvietėje nusistato paprastai ir pačių pinigų vertė. Bimetalinėje pinigų sistemoje krašto piniginio vieneto vertė tuo pat laiku buvo mėginama surišti su tam tikru aukso ir sidabro svoriu. Jei sidabras,pvz., tokio vertės nustatymo metu būtų 15 kartų pigesnis, lyginant su auksu, tai ir krašto piniginis vienetas būtų prilygintas atitinkamam aukso bei sidabro santykiui, t. y. kaip 1:15, Vyriausybė, nustatydama tokį tų abiejų metalų vertės santykį, įsipareigoja neribotai priimti abu metalus pilnaverčių monetų gamybai, arba tuo pačiu laiku laisvai keisti visas kitas pinigų formas į aukso ar sidabro metalą, pagal kiekvieno pasirinkimą, įstatymo nustatytu vertės santykiu. Bimetalinės pinigų sistemos sunkumai ypač kyla dėl to, kad laisvoje prekyvietėje paprastai aukso ir sidabro tarpusavio vertė dažnai nesutampa su įstatyminiu tų metalų vertės santykiu. Čia jį nustato ne valdžios įsakymu, o tų metalų pasiūlų bei paklausų dėsniais. Štai kodėl bimetalinės pinigų sistemos kraštas paprastai prarasdavo įstatymo mažiau vertinamą metalą, kaip vieną iš pinigų bazės, ir pasilikdavo praktiškai su monometaline valiuta, pagrįsta įstatymo labiau vertinamu metalu, čia taip pat pasireiškia vad. Greshamo dėsnis: blogieji pinigai iš apyvartos išstumia geruosius. Bimetalinės pinigų sistemos labiausiai buvo paplitusios XVIII a. ir ypač XIX a. pirmoje pusėje. XIX a. antroje pusėje B. išstūmė vien auksu pagrįstos pinigų siste-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5531-0=5531 wiki spaudos ženklai).