Puslapis:LE02.djvu/517

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

laivybai, 1834 išsprogdinus upės krantus ir upę praplatinus, pasidarė nepavojinga. Reino viduryje ant uolos apie 1000 pastatytas muitinės bokštas Mauseturm (iš Maudturm), kuriame, pagal padavimą, esą 969 pelės suėdę šykštų j į Mainzo vyskupą Hatoną II.

Bingerville prancūzų Dramblio Kaulo kolonijos v. Afrikoje admin. centras, 35.000 gyv. (1951), uostas Abidjan. Anksčiau B. vadinosi Adjama.

Bingham 1) George Caleb (1811—1879) amerikiečių dailininkas, savo realistiniuose paveiksluose vaizdavęs kasdieninį kolonistų gyvenimą.

2) Hiram (g. 1875 Honolulu) amerikiečių keliautojas, 1909—1924 Yale univ. prof., vėliau Connecticut gubernatorius ir senatorius. Išsp. Across Venezuela and Colombia 1909, Across South America 1911, Vietos, the Last Inca Capital 1912, Inca Land 1922, Machu Picchu 1930.

Bingham Canyon JAV kasyklų vieta Utah valst., į pietv. nuo Salt Lake City. Didžiulės vario rūdos kasyklos, per dieną duodančios ligi 40.000 t rūdos. Dar randama aukso, sidabro ir švino.

Binghampton JAV mst. New Yorko valstybėje, prie Susquehannos upės, 82.000 gyv. (1950). Čia yra ir lietuvių kolonija, turėjusi per 1000 asmenų; taip pat Šv. Juozapo parapija ir SLA kuopa.

Bingo (Beano) yra žaidimas, kuris šitaip žaidžiamas: kiekvienas žaidimo dalyvis

gauna žaidimo žyminį (vieną arba kelis), kuriame viršuje atspausdintos raidės, o po jų. skaičiai nuo 1 iki 25. Išdėstytieji skaičiai daro 5 stulpelius po penkis skaičius. Žaidimo tvarkytojas skelbia ištrauktus skaičius su raidėmis. Žaidimo dalyviai šaukiamuosius skaičius rutuliukais uždengia. Laimi tas žaidimo dalyvis, kuris pirmas suspėja uždengti penkis skaičius vertikaliai, horizontaliai arba vienu atsitikimu įstrižai. Žaidimo dalyvių skaičius neribotas.

Bin Gorion Micha Josef (Berdyczewski; 1865 Ukrainoje — 1921 Vokietijoje) žydų poetas rašytojas ir filosofas, rinkęs ir tyręs žydų mitus bei pasakas. Visi jo raštai išl. 1922—1926 20 tt. Be to, Die Sagen der Juden 1927.

Binh-Dinh Indokinijos mst., didžiausias Anamo valst. (vidur. Vietname), 147.000 gyv. Šilko ir medvilnės pramonė.

Binkis Kazys (1893 XI 4 Biržų aps. Papilio vi. Gudelių k. — 1942 IV 27 Kaune) poetas. 1908 baigė Papilio pradžios mokyklą ir keletą metų mokėsi Biržų keturklasėje mokykloje. 1910 stojo į Voroneco žemės ūkio mokyklą, bet negavęs stipendijos, pritrūkęs lėšų, iš jos pasitraukė ir nuvyko Vilniun, kur privačiai rengėsi brandos atestatui. Vilniuje ėmė spausdinti Viltyje 1909 prozos vaizdelius, o vėliau ir eilėraščius savo redaguotame almanache Sniegams tirpstant, Vaivorykštėje, Pirmajame Bare. Karui prasidėjus, B. tarnavo miškų urėdo padėjėju Papilyje. 19,15 baigė Lietuvių komiteto suruoštus mokytojų kursus Vilniuje ir mokytojavo Papilyje. 1918 Biržų aps. tarybos pirmininkas. 1919 atvyko Vilniun, kur buvo paskirtas numatyto leisti Liepsnos žurnalo red. sekretoriumi. Lenkams Vilnių paėmus, B. išsikėlė į Kauną, kur ėjo spaudos biuro redakcinio skyriaus vedėjo pareigas. Lenkų Želigovskiui pagrobus Vilnių, B. stojo savanoriu į Geležinio Vilko pulką, kuriam parašė Geležinio Vilko maršą. Atko-mandiruotas į vad. menininkų batalioną, drauge su K. Petrausku, S. Šimkumi ir A. Sodeika važinėjo po pafrontės vietas su koncertais. 1920 — 1923 su pertraukomis klausė Berlyno univ. literatūros ir filosofijos paskaitų. Tuo pat metu dalyvavo literatūriniame Keturių Vėjų sąjūdyje, būdamas beužsimezgančio lietuviškojo futurizmo vadu. 1920 —1923 B. bute Kaune rinkdavosi „broliai paldieninkai”, kur dalyvavo ligi 20 įvairių sričių menininkų ir rašytojų. Bandęs plačiu mostu, bet nesėkmingai Kal-naberžio dv. ūkininkauti, B. vertėsi laisvu plunksnos darbu. Gausiai bendradarbiavo Mūsų Rytojuje, Trimite, Lietuvos Aide; garsėjo liaudžiai skiriamais eiliuotais feljetonais; valst. teatrui vertė operas Faustą, Aidą; drauge su P. Taruliu (J. Petrėnu) parengė monografiją Vilnius (1323—1923) 1923; rašė masinio tiražo brošiūras Kaip Vytautas Didysis ties Žalgiriu sutriuškino kryžiuočių galybę 1930, Antanas Smetona 1934, Naujoji Lietuva 1934 (34.500 egz.), Motiejus Valančius 1935; redagavo Mūsų Dienas (įst. 1928); leido visą eilę brošiūrų (jų tarpe 2 savo) žurnalistikos kursams namie 1933; mėgino kartoti sutrumpintą Liet. Enciklopediją; suredagavo poezijos antologijas: Vainikai 1921, Dainos (K. Šimonio iliustruotas liaudies dainų rinkinys) 1922, Antrieji Vainikai 1936; davė knygelių vaikams: Drambliūkštis 1923, Vaikai vanagai 1928, Atsiskyrėlis Antanėlis 1930, Meškeriotojas 1935, Dirbki ir baiki 1936, Kvailasis peliūkštis (vert.) 1936, Jonas pas čigonus 1937, Kiškių sukilimas (atžymėtas L. Raud. Kryžiaus jaunimo premija) 1937, Limpopo (vert.) 1937, Kęstutis pas Gediminą 1940, Baltasis Vilkas 1952.

Kazys Binkis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5059-0=5059 wiki spaudos ženklai).