Puslapis:LE02.djvu/519

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Bio-Bio Chilės valst svarbiausioji upė, 380 km ilgio. Išteka iš Kordiljerų kalnyno ežerų. 110 km tinka laivams plaukioti. įteka į Did. vandenyną ties Concepcion mst.

Biocenozė (gr. bios — gyvenimas, koinos — bendras) augalų bei gyvių bendruomenė, gyvenanti kurioje nors srityje. Terminas dažniausiai vartojamas hidrobiologijoje. B. yra organizmų bendruomenė su nepastovia pusiausvyra, pritaikinta kurioms ekologinėms sąlygoms. Įvairiose vandens baseino dalyse ekologinės gyvenimo sąlygos, fizikocheminės ir biologinės, yra nevienodos. Vandens baseinas, organizmų gyvenamoji vieta, gali būti suskirstyta keliais biotopais; kiekvieną biotopą atitinka savo B. Visi organizmai, vienos B. nariai, turi vienodą maistą, vienodą galimybę išvengti priešo ir t.t. Gyveną B. organizmai ima iš vandens deguonį, anglies dvideginį ir druskas, o atiduoda į vandenį savo medžiagos apyvartos gaminius, arba jie miršta ir irsta, ir tuo būdu galingai veikia biotopą. Tuo būdu B. ir biotopas veikia kitas kitą. Jei B. gyvena negilioje vietoje, jos augalų bei gyvių lavonai ir jų kitos dalys susi-grūsdamos vis pildo baseiną, ir jis pasidaro toks seklus, kad šios B. organizmai toliau gyventi nebegali. Tada atsiranda tinkamos sąlygos kitai B. tarpti. Tuo būdu apauga ir pagaliau visai išnyksta gėlųjų vandenų baseinai, pvz. ežerai. Lietuvoje tai tipingas reiškinys.

Biochemija dažnai sutapatinama su fiziologine chemija, su ta fiziologijos šaka, kuri tiria gyvybės procesus. Nėra aiškių ribų tarp fiziologinės chemijos ir B., tačiau pastarosios sritis yra platesnė. B. tiria sudėtį bei sąveiką tų cheminių junginių, kurie įtei-na į organizmų sudėtį ir dalyvauja jų medžiagos apykaitoje (kvėpavimas, virškinimas, vidaus sekrecija ir kt.). B. tiria ir fermentus (enzimus), vitaminus, hormonus, baltymus, anglies hidratus ir t. t. Šiandien B. susilaukusi didelio dėmesio. Tarp 1923 ir 1948 Nobelio premijas gavo 16 biochemikų (R. Pregl .1923, H. Wieland 1927, A. Windaus, A. Harden, H. v. Euler 1928, H. Fischer 1930, Haworth ir P. Karrer 1937, R. Kuhn 1938, A. Butenandt ir Ruzicka 1939, A. Virtanen 1945, Stanley, Sumner ir Northrop 1946, Tiselius 1948). 1953 Nobelio premiją gavo biochemikai F. Lipmann ir H. Krebs. Modernioji B. vis daugiau dėmesio kreipia į vad. paženklintuosius elementus (tracer elements), juos įveda į maisto produktus ir tiria jų kelius bei pasikeitimus organizme, norėdama susekti organizmo cheminių procesų mechanizmą. Tokiais elementais yra radioaktyvūs dirbtiniai izotopai, pvz, WC, fosforas, jodas. B. duoda medicinai tikslų pagrindą ir padeda rasti naujų vaistų.

B. Harrow Textbook oi Chemistry 5 leid. 1950; P. H. Mitchell _ Textbook of Chemistry 1946.

Biodiuiamika mokslas apie gyvosiose būtybėse veikiančias jėgas. Jas visų pirma tiria biofizika ir biochemija.

Bioelementai yra tie, kurie įeina į gyvųjų organizmų sudėtį: anglis, vandenilis,

deguonis, azotas, siera, fosforas, chloras, taip pat ir metalai — natris, kalis, kalcis, magnezis, geležis ir biokatalizatoriai, vad. mikroelementai, kurie be galo mažais kiekiais reikalingi organizmui gyvam palaikyti — jodas, fluoras, varis, manganas, cinkas, kobaltas.

Biofagas, mintąs gyvais padarais. Terminas vartojamas augalams, gaudantiems vabzdžius.

Bioferinas patentuotas, iš jaučio kraujo gaminamas hemoglobino preparatas, stiprinantis vaistas mažakraujyste sergantiems.

Biofizika 1) fiziologijos dalis, kuri naudojasi fizikos metodais gyvybės reiškiniams tirti.

2) Tarpinė sritis tarp fizikos ir biologijos, fizikos metodų vartojimas biologiniams objektams. Daug biologinių tyrinėjimų veda į atominės fizikos klausimus. Sakysime, dalelės, sudarančios chromosomus, yra laikytinos atskiromis molekulomis (genais) todėl, kad jų pasikeitimai imtini kaip kvantiniai šuoliai atominės fizikos prasme. Daugelyje virų rūšių dažnai individai tėra tik atskiros baltyminės molekulos. Rentgeno spindulių ir radioaktyviųjų medžiagų veikimas labiausiai paliečia ląstelių molekulinę struktūrą, ir todėl jų aiškinimas reikalauja naudotis atomų bei elektronų fizika. Pagaliau, B. priklauso tyrimas ir visų elektrinių reiškinių, lydinčių nervų, smegenų, širdies ir kt. veikimą. Pastarųjų tyrimas yra davęs daug laimėjimų medicinai.

Biofiziografija aprašomoji botanika ir zoologija.

Biogenai paveldėjimo moksle prileidžiami smulkiausi gyvybės vienetai, ląstelių sudėtinės dalys, kurios yra visų gyvybės reiškinių pagrinde. Šalia šio termino, Verwor-no pasiūlyto ir dabar labiausiai prigijusio, B. vadinami ir bioblastais (R. Altman), bioforais (Weissmann), pangenais ir t. t.

Biogenetinis dėsnis teorinė hipotezė, paskelbta Fr. Mūllerio 1864 ir E. Haeckelio 1866, pastarojo šiaip formuluota: ontogeni-ja (individo istorija) pakartoja filogeniją (rūšies istoriją). B. D. remiamas šiais faktais: buožgalvinėje stadijoje varlė kvėpuoja ne plaučiais, bet žiaunomis, kaip žuvis; embrioninėje stadijoje banginiai turi dantų užuomazgas, kurios vėliau išnyksta; žinduoliai embrioninėje stadijoje kaklo šonuose taip pat turi žiaunų plyšius, nors kvėpuoja tik plaučiais. B. D. psichologijoje vaiko raidai ypačiai taikė amerikiečių psi-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5442-0=5442 wiki spaudos ženklai).