logija) ir higiena. Siaurąja prasme antropologijai taikomas tas pat padalinimas, kaip ir biologijai; lyginamoji morfologija ir fiziologija nagrinėja žmogaus rūšies Homo sapens rasių skirtumus ir klasifikaciją, taip pat jo kilmės istoriją; žmogaus ekologija nagrinėja žmogaus prisitaikymą prie įvairių gyvenimo sričių (neišskiriant aklimatizacijos), geografinį išplitimą, papročius ir gyvenimo būdą. Patologija nagrinėja tuos nukrypimus nuo normaliosios būties, kurie liečia žmogaus gebėjimą gyventi, — tikriau, kurie kenkia jo sveikatai. Tokių nukrypimų gali būti morfologinio, fiziologinio ir ekologinio pobūdžio. Tuo būdu turime patologinę anatomiją, tyrinėjančią liguistus organų ir audinių pakitimus, patologinę fiziologiją, tyrinėjančią nenormalų organų ir audinių veikimą. Bakteriologija turi patologijai svarbią pagalbinio mokslo reikšmę. Terapija nagrinėja priemones ir kelius pašalinti organizmo gyvybės sužalojimams, atsitikusiems dėl nenormalių sąlygų. Įvairios medicinos šakos yra patologijos skyriai, kurie net esti skirstomi organais, kuriuos jie nagrinėja (oftalmologija, laringologija ir tt.) arba vartojamaisiais metodais (chirurgija, ortopedija ir tt.).
Artima patologijai yra farmakologija, tyrinėjanti įvairios medžiagos įtaką gyvulių organizmui, norėdama atitinkamai tą medžiagą pritaikyti žmogui ir naminiams gyvuliams kaip vaistus. Greta patologijos yra savarankiška higiena. Ji nagrinėja, kuriuo būdu turi būti sutvarkytas žmogaus gyvenimas ir kuriuo būdu turi būti parinktos orinės_ sąlygos (maistas, oras kvėpuoti, temperatūra, slėgimas), kaip galima išvengti sveikatos sužalojimų, normuojant gyvenimo būdą (maisto parinkimas, parazitinių infekcijų vengimas, drabužių ir buto įtaisymas, šviesa ir šildymas). Tuo būdu higiena gali būti pavadinta fiziologine ir ekologine mokslo šaka.
Pagaliau, B. dalį daro paleontologija. Istoriškai imant, ji yra kilusi iš geologijos ir yra nuvokiama kaip jos padedamasis mokslas. Fosilizuotųjų augalų ir gyvių palaikų lyginimas įgalina identifikuoti žemės sluogs-nius kad ir skirtinguose kraštuose. Tokios fosilijos (iškasenos), pasitaikančios tik kai-kuriuose sluogsniuose ir todėl jiems būdingos, ypač traukia geologų dėmesį. Jos vad. vedamomis fosilijomis. Tiriamaisiais objektais paleontologija 'gali būti suskirstyta į paleozoologiją ir paleobotaniką. Paleontologijoje vyrauja morfologija. Fiziologija čia labai aprėžta, nes apie išmirusių organizmų funkcijas galima spręsti tik tarpiš-kai, iš jų kūnų sudėties ir jų dalių santykių. Užtat ekologinė paleontologijos dalis yra didelės reikšmės: randant bendroje vietoje šiokių ar tokių gyvių bei augalų palaikų ir lyginant juos su dabartinėmis biocenozėmis (bendruomenėmis), galima daryti išvados apie tas gyvenimo sąlygas, kuriose tokios biocenozės gyvavo. Tuo būdu galima nustatyti, kad šioks ar toks sluogs-nis susidarė sekliame jūros vandenyje, gėlame vandenyje, jūros gelmėse ir tt. Taip pat iš fosilinių palaikų dažnai galima spręsti apie mitimo būdą ir prisitaikymą aplinkai. Paleontologinė chorologija padeda suprasti dabartinį augalų bei gyvių geografinį išplitimą.
- H. Spencer Principles of Biologie 1864—1867; Radi Geschichte d. biologischen Theorien 1913; Nordenskjöld The. History of Biologie 1929; Alm-quist Grosse Biologen 1931; L. Bertälanffy Handbuch der Biologie 1942; J. Freisling Allgemeine Biologie 1952; M. Hartmann Allgemeine Biologie 1952; JV. Fasten Principles of Genetics and Euge-nics 1935; A. F. Shull Principles of Animal Biolo-gy 1946.
Biologinės rasės — terminas vartojamas gyvūnijos ir augalijos geografinėms formoms žymėti.
Biologinės stotys yra tokios mokslo įstaigos, kurios tiria gyvus organizmus ar jų gamtinėje aplinkoje ar dirbtinai sudarytose sąlygose.
Jūrų B. S. tiria jūrų organizmus. Pirmą tokią stotį Coste 1859 įkūrė Concarneau Prancūzijoje. Nuo to laiko jų daug buvo ir kitur įkurta. Žymiausios yra 1872 įk. Neapolyje B. S., 1884 Woods Hole B. S. JAV. Šiai B. S. rūšiai priklauso ir 1909 įk. Monaco okeanografijos muzėjus.
Gėlųjų vandenų B. S. tiria ežerų ir upių gyvūniją. Pirmoji tos rūšies stotis buvo įk. 1890 Holsteine, Vokietijoje, prie Plono ežero. Vėlesniais laikais jų daug įkurta Šveicarijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Švedijoje.
Ventės ragas