Puslapis:LE02.djvu/526

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

pats pradėjo vykdyti smėlio kopų apžel-dymą.

Björneborg — suomiškai Pori (žr.).

Björnson Björnstjerne (1832 XII 8 Kvik-nėje, Norvegijoje — 1910 IV 26 Paryžiuje) norvegų rašytojas ir politikas. Protestantų kunigo sūnus, Moldėje išėjęs vidur, mokyklą ir 1849—1852 Oslo (Christianijoje) pasirengęs Heltbergo „studentų gamykloje”, 1852—1854 ten ėjo univ. mokslus, bet jų nebaigė. Univ. būdamas, ėmė kurti eilėraščius, kurie tuojau virsdavo visuomenės dainomis, o viena jų Ja, vi elsker dette landet (taip, mes mylim šitą kraštą) tautos himnu. Paskatintas 1856 Skandinavijos kraštų studentų suvažiavimo Upsaloje, vėliau ir dano Grundtvigo skandinavizmo idėjų paveiktas, B. greit tapo literatūrinio ir politinio norvegų tautinio sąjūdžio vadu. 1858 redagavę Bergenposten. 1859 drauge su muziku Ole Bullin Bergeno teatro, 1865—1868 Oslo teatro dir., sukūrė norvegų tautinį teatrą, parengęs pirmuosius artistus ir parašęs jam scenos veikalų: istorijos dramas 1857 Mellem slagene, 1858 Halte Hulda, 1861 Kong Sverre, 1862 trilogiją Sigurd Slembe, 1846 dramą Maria Stuart i Scotland, 1865 komediją De rygifte, 1872 is+crijos dramą Sigurd Jorsalfar. Apysakoms turinį ėmė iš kaimiečių gyvenimo: 1857 Syyöve Solbakken, 1858 Arne, 1860 En glad gut, 1868 Fiskerjenten. 1870 išl. poemą Arnljot Gelline.

1860—1863 aplankęs Vokietiją, Italiją, Prancūziją ir Olandiją, grįžęs jau visų pripažintas žymiausias tautos rašytojas, kuriam norvegų stortingas (seimas) paskyrė valdžios algą. Politiniame įkarštyje dviko-von iššaukęs švedų karalių, kelerius metus turėjo gyventi užsienyje, daugiausia Italijoje, bet paskaitų važinėjo ir po Ameriką. 1875 grįžęs Norvegijon, pradeda naują savo kūrybinį laikotarpį. Liaudininkas ir romantikas virto realistu ir pozityvistu, nevengiančių tendencijos: dramos 1874 En fallit, 1875 Redaktören, 1877 Kongen, 1879 Leonarda ir Dėt ny system, 1883 En hans-ke, 1883—1895 Over aevne, 1885 Geografi og kiaerlighed, 1898 Paul Lange og Tora Parsberg, 1901 Laboremus, 1904 Daglannet, 1909 När den ,ny vin blomstrer; apysakos ir romanai: 1877 Magnhild, 1882 Stör, 1884 Dėt flager i byen go pa havnen, 1889 Pa Guds veie, 1854 Absalons har, 1906 Mary. 1903 B. buvo paskirta Nobelio literatūros premija. Respublikonas ir pacifistas, jis gynė ne tik savo tautos teises, Dėt nekartą užstojo ir kitas skriaudžiamas tautas: kroatus, ukrainiečius, Čekus. Liet. kalba B. versta: Šaunus vaikinas (Ūkininkas 1900), Vikrus vaikinas (Vilniuje 1907), Gyvenimo mįslė (Darbininkų Viltis 1905), Baisus jaunystės atsiminimas (Darb. Viltis 1906), Solbako Sinevė (A. Tyruolio vert. 1929).

G. Brandes B. og Ibsen 1882; (”) Moderne Geister 1887; G. Holmberg B. B. som digter, politiker og personighet 1888; Kr. Collin N. B. B. 2 t., 1902—1907 (II leid. 1923, vok. 1903).

BjSmsson Svein (1881 — 1952) islandie-čių politikas. Advokatas, atstovas islandie-čių Althinge 1914—1916 ir 1920, pasiuntinys Kopenhagoje 1922—1924 ir 1926—1941. 1941 Islandijos regentas, 1944 pirmasis nepriklausomosios respublikos prezidentas.

Biosfera (gr.) gaubianti žemę gyvųjų būtybių sfera, kaip ir tam tikras jos „gyvybės apgaubas”, panašus į dujų sluogsnį (atmosfera) ar vandens sluogsnį (hidrosfera). B. dalinama į tris biociklus — jūrą, gėluosius vandenis ir žemę.

Biostatilta 1895 amerikiečio gamtininko G. H. Lewes įvestas terminas organizmų funkcijų ir jų struktūros santykių tyrimui pavadinti.

Biostratigrafija (gr.) gamtos mokslų šaka, kuri tiria išmirusius gyvūnus ryšium su tais žemės sluogsniais, kuriuose jie yra randami.

Biot Jean Baptiste (1774—1862) prancūr zų astronomas ir fizikas; nuo 1800 College de France prof. 1806 vadovavo meridiano ilgio matavimo darbams. Pagal tai buvo nustatyta metrinė matų sistema. B. išgalvojo ir poliariskopą cukraus skiedinio koncentracijai matuoti. Drauge su Gay-Lus-sac’u 1804 pirmą kartą pakilo balionu į orą moksliniams stebėjimams. 1820 su Savart’u nustatė jų vardu pavadintą dėsnį.

Biota orientalis Endl. Žr. Tuja rytinė.

Blotaksija organizmų skirstymas rūšimis pagal jų morfologini pobūdį.

Bioteehnika mokslas apie darbo metodus organizmų biologijai tirti ir praktiškai vartoti organinius įtaisymus technikai (pvz. žmogau.; šlaunyje kaulo sijelių santvarkos vaizdas spaudimui paskirstyti, statant tiltus-.

Biotechnologija mokslas apie gyvus padarus kaip žaliavą arba kaip reikšmės turinčius natūralinių produktų apykaitoje.

Biotinas, vitaminas H. Žr. Vitaminai.

Biotitas aliumo silikatų grupės magnio geležies žėrutis. Kristalai dažniausiai plokš-teliniai, spalva juoda ar rudai žalsva. B. yra sudėtinė dalis daugelio uolenų: granito, porfiro, gneiso, skalūno, trachito. Turi daug atmainų. Daug kur randamas, ypač JAV (Conn.,Mass.), Urale, Čilėje (Chile).

B. Björnson

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5089-0=5089 wiki spaudos ženklai).