Dėl tokiam kanalui sunkių vietos sąlygų su -šliuzo pagalba buvo mėginta nusileisti į Verknės vagą ir ją pagilinti ligi žiočių. Kitas variantas buvo tirtas pro Širvinių k. trumpesniu keliu į Nemuną. Kanalo gale buvo numatyta antroji hidroelektrinė stotis, 22,4 m kritimo. Leidžiant kanalu 90 mVsek. su greičiu 1 m/sek., prie Verknės būtų gauta apie 21.000 a. j. Nemuno debito likučiai būtų naudojami pirmojoje hidroelektrinėje stotyje, ties 'Nemaniūnais, apie 9600 a. j. galingumo. Galutinai H. Merčingo projektas liko nebaigtas. Iškeltu sumanymu rūpinosi Varšuvos žemės ūkio draugija. Privatinė bendrovė stengėsi gauti B. K. koncesiją azotiniams junginiams gaminti. Sumanymas buvo 1912 įneštas Rusijos du-mon, bet buvo atidėtas. Prof. K. Pomia-novvski 1917 kėlė projekto aktualumą. Vokiečių okupacinė valdžia svarstė augštcs užtvankos ties Nemaniūnais sumanymą.
1920 Lietuvos finansų min. tarėsi B. K. naudojimo klausimu su užsienio specialistais. 1922 įsikūrė akc. bendrovė Galybė Lietuvos upių hidraulinei energijai naudoti, o jos valdybą sudarė prel. K. Olšauskis, inž. V. Pauliukonis, inž. J. Skripkus ir D. Kairys. 1922 inž. S. Kolupaila padarė B K. sąsmaukoje niveliacijų ir hidrometrinių matavimų ir sudarė-Nemaniūnų—Verknės kanalo eskizą. Be pakankamos tyrinėjimų medžiagos ir rimtai paruošto projekto Galybės bendrovė norėjo gauti koncesiją B. K. energijai ekspluatuoti. 1925 seimui buvo pasiūlytas įstatymo projektas, kuriuo Galybei būtų suteiktos išimtinės teisės statyti Nemune ir Neryje hidroelektrines stotis ir per 50 metų jas ekspluatuoti; įstatymas nebuvo seimo priimtas. 1923 inž. A. Banė-nas tyrė tunelio variantą trumpiausia sąsmaukos linkme. 1923—1925 kaikuriuos tyrinėjimus tęsė susisiekimo ministerijos hidrometrinė partija. 1928 buvo atlikti Verknės slėnio tyrinėjimai. 1930 hidrometriniame biure naują B. K. projektą padarė K. Rimkus: iš Nemuno ties Nemaniūnais numatytas kanalas ligi Verknės slėnio, užtvenkiamo prie žiočių 22 m žemės pylimu; 255 ha kūdra tarnautų reguliavimo rezervuaru. 1930 inž. J. Smilgevičius iškėlė atskirų užtvankų variantą — augščiau Prienų ir ties Punia. 1932—1933 susisiekimo ministerijos hidroelektrinės stoties statymo reikalu komisija svarstė mažesnių stočių statybą Nemune ir Neryje, B. K. projektus dėl didelio energijos kiekio atidėjo vėlesniems laikams. 1934 komisijos pirmininko inž. J. Jankevičiaus memorandumas nurodo B. K. galingumą 70.000 kW (95.000 a. j.), naudojant ligi 40 m Nemuno kritimą su pusės metų garantija, o su tobulu reguliavimu Verknės kūdroje ligi 200.000 kW (270.000 a. j.).
1943 —1944 vokiečių okupacijos metu
Nemunas ties Siponiais, didžiosios užtvankos vieta