mediena su platesne B. turi menkesnę vertę arba ir visai netinka.
2) Iš viršutinio medžio sluogsnio dalies atskelti ploni, ilgi šipuliai (skalos). Seniau Lietuvos kaimuose jos buvo vartojamos troboms apšviesti. Daugiausia skaldydavosi pušinių B. Vidui apsišviesti B. buvo įstatomos į vad. diedą arba trikojį. Šitaip Lietuvoje vidų apsišviesdavo ir I pas. karo metų.
- K. Sčesnulevičius Balanos—Gimtasis Kraštas 1935.
Baiančelė (balaneelle) 20 irklų smailia-galė valtis, turinti ir romėniškas bures. Vartojama Viduržemio jūroje, ypač p. Italijos pakrantėse.
Balanda (Chenopodium) balandinių (Che-nopodiaceae) šeimos žolės, mažų žiedų. Yra a. 60 rūšių, iš kurių tarpo kelios visuose kraštuose paplitusios. Kaip piktžolė Lietuvoje daugiausia yra išsiplatinusi B. paprastoji (Ch. album L.). Rečiau pasitaiko B. gausiavaisė (Ch. polyspermum) ir B. glaus-tašakė (Ch. urbicum L.). Svarbiausioji B. yra ryžinė B. (Ch. ąuinoa L.) iš Čilės (Chi-le) ir Peru. Tai vienametis augalas ligi 1,5 m augščio, randamas ligi 4000 m nuo j. 1., kur jau nebeauga kviečiai ir rugiai. Vienas svarbiausiųjų P. Amerikos žemės ūkio augalų. Lygiai vertinamas, kaip bulvės, kviečiai, kukurūzai. B. kirmytžolė (Ch. ambrosioides L.) yra iš Meksikos kilęs vaistinis augalas.
Balanda Tadas (g. 1887 II 9 Biržų aps. Pabiržės vi. Kriaužiškio vs.). Nuo 1903 mokėsi Rygoje ir ten dirbo privačiose įmonėse, drauge dalyvaudamas lietuvių organizacijose (1915 Rygos lietuvių pašalpinės dr-jos sekretorius, 1911—1915 Rygos švietimo dr-jos žvaigždės sekretorius). Nuo 19.15 dirbo Petrapilio lietuvių komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1915 mobilizuotas, 1916—1918 vokiečių nelaisvėje. 1919—1921 dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, nuo 1921 užs. reikalų ministerijoje Kaune. Nuo 1907 bendradarbiavo Viltyje, Rygos Garse, Juokdaryje, Lietuvių Balse.
Balandėlis Utenos aps. Joniškio vi. ež., 30 ha ploto, Spenglos (Dubingės, Žeimenos, Neries) baseine. Paviršiaus altitudė 150 m nuo j. 1.
Balandinės miškas Tauragės aps. Eržvilko vi. 597 ha ploto, o iš jo 223 ha pievų ir pelkių (Baužaitės pelkės durpynas 188 ha). Dirva daugiausia smėlio. Pušynai ir eglynai. Yra lapių, stirnų, jerubių, slankų, gervių.
Balandiniai (Chenopodiaceae) dviskilčių (Dicotyledones) augalų šeima, Centusper-mae eilės. Žolės bei krūmai melsvais, dažnai mėsingais lapais. Vaisius riešutėlis. Iš jų tarpo esama ir piktžolių, pajūrinių augalų. Europoje ir Azijoje jų yra a. 500 rūšių. Sarbiausioji gentis balanda (Chenopodium); be to, dar balandūnė (Atriplex), špinatas (Spinacia).
Balandis lietuviškas ketvirtojo mėnesio pavadinimas, nusistojęs tik XIX a. antroje pusėje. Šiaip seniau reiškė jis ir kovą (tretįjį mėn.), ir balandį (ketvirtąjį mėn.). Greta balandžio ketvirtajam mėnesiui žymėti seniau Lietuvoje įvairiu laiku ir įvairiose vietose vartota: balandinis, karvelis, karveliais, birželis (ketvirtajam, penktajam ir šeštajam mėn. žymėti), gegužis (ketvirtajam ir penktajam), mildvinis (minimas tik L. Jucevičiaus), sultekis (XVIII a. Mažojoje Lietuvoje), Velykų mėnuo, žiedų mėnuo (ketvirtajam ir penktajam mėn.). Jucevičius teikdavo, kad senovėje Lietuvoje metai prasidėdavę balandžio mėnesį, tad tuo būdu jis buvęs ne ketvirtasis, bet pirmasis mėnuo.
- P. Skardžius Mėnesiu pavadinimai lietuvių kalboje — Arch. Philologicum I 1930 psl. 103—113.
Balandūnė (Atriplex) balandinių (Chenopodiaceae) šeimos augalų gentis. Daugiausia žolės su į puokšteles surinktais nežymiais žiedais. Vidutinio ir padausių klimato kraštuose jų yra a. 100 rūšių. Apleistose vietose ir dirvose arba daržuose itin auga kaip piktžolės. Europoje auginsima kilusioji iš vidur. Azijos daržų B. (A. hortense L.), kurios lapai vartojami špinato vietoje. Lietuvoje auga B. plačioji (A. patula L.) ir B. jiešmalapė (A. hastatum L.).
Balandžiai, karveliai (Gyrantes) paukščių būrys, būdingas savo snapu ir kojomis. Snapas tiesus, plonas, minkštas, tvirtu raginiu galu. Pastaibis trumpas, dažniausiai iš priekio nusėtas vienos eilės raginių skydelių; šiaip plikas arba tinklųotas. Plunksnos — odoje silpnai besilaiką spygliai. Virškinimo traktas — gurklys. Jaunikliai nėra pūkais apaugę, ir todėl turi ilgai išbūti lizde, čia seniai B. juos maitina iš gurklio į varškę panašiu maistu, o vėliau senių gurklyje išbrinkusiais grūdais. Visuose kraštuose, išskyrus ašigalių sritį, yra žinoma daugiau kaip 550 rūšių. Didžiausias B. formų gausumas yra atogrąžų kraštuose.
B. gyvena grutėmis arba kolonijomis. Lizdus nešasi pastogėse, medžiuose, uok-sose, olose, rečiau žemėje. Maitinasi grūdais ir medžių vaisiais. Tuo tarpu kai kiti paukščiai, snapu pasisėmę vandens, užriečia galvą augštyn, B., užspaudę šnerveles, snapą kiša giliai į vandenį ir geria gurkšniuoda-mi. Patinai turi savotiškus dusliai ulbuo-jančius balsus, kaikurios rūšys metalinio skambesio balsus. Tie balsai dažniausiai girdimi tuokos metu.
C. J. Temminck skaido B. keturiomis šeimomis: 1) Didunculidae — dantingieji B., kurių apatinis žandas yra dantukais iškarpytas. Šios šeimos vienintelis atstovas Di-dunculus strigirostris gyvena Samoa salose. 2) Geotrygonidae — B. bėgikai. A. 100 rūšių atogrąžų Amerikoje, Polinezijoje,