Naujojoje Gvinėjoje ir jai artimose salose. Šiai šeimai priklauso gentis Goura — dideli B. su vėduoklės pavidalo kuodu ant galvos, gentis Caloenas su gumbeliu priesna-pyje ir kt. 3) Columbidae — tikrieji B. Jų pastaibis dažniausiai trumpesnis už vidurinįjį pirštą, metalinio žvilgesio dėmės ant sparnų; blauzdos ligi kulno plunksnomis apaugusios. Tikrųjų B. šeima iš daugiau kaip 200 rūšių, visuose žemynuose gyvenančių. Jai priklauso ir visos Europos karvelių rū-. šys. Žymiausios jų gentys: B. purplelis (C. turtur), turįs savotišką balsą, nuo kurio visose kalbose gavęs ir atitinkamą vardą; B. keršulis (C. palumbus), melsvai pilkos spalvos, miestuose virtęs pusiau naminiu paukščiu; B. uldukas (C. oenas), gyvenąs senų medžių uoksose. Visos šios gentys sutinkamos ir Lietuvoje. 4) Carpophag'dae — B. vaisėdžiai trumpesniu už vidurinįjį pirštą pastaibiu, o kaikurios rūšys plačių šnervių. Plunksnos dažnai ryškių spalvų, daugiausia žalios. Minta vaisiais, ir dėl to laikosi šakų tankumyne. A. 260 rūšių Afrikos ir Azijos atogrąžų kraštuose ir ypač Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Polinezijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Sprendžiama, kad visos naminių B. veislės yra kilusios iš vienos olinio B. (Colum-ba livia) rūšies. Dūrigen priskaito 124 naminių B. veisles, padalintinas į 10 grupių: 1) paukščiai iš ūgio, pavidalo ir spalvos panašūs į laukinį olinį B.; 2) panašūs į laukinius, bet turį balsą panašų į tolimo būgno garsą; 3) nepaprastai vikriai lakioją paukščiai; 4) mažos galvos, ilgo kaklo, savotiškomis, lyg kepurę sudarančiomis plunksnomis; 5) labai maži, švelnių plunksnų ir trumpo snapo; 6) B. povai su augš-tyn pakeltomis išplitusių plunksnų uodegomis; 7) savo gurklį sugebą oro pripūsti; 8) ligi 1,25 kg svorio dideli B.; 9) į vištas panašūs vištiniai B.; 10) karvelių grupė su savotiškomis karpomis priesnapyje ir aplink ak's. Iš š'qs grupės yra kilę pašto B.
B. yra vienas seniausiųjų naminių paukščių. Manoma, kad B. buvo prijaukinti apie 2750 pr. Kr. Kadangi olinis B. peri kalnų uolose, o ten kaip tik buvo kuriamos šventyklos, tai įvairios tikybos B. laiko šventu ir neliečiamu paukščiu. Dažniausiai jis buvo meilės deivėms skiriamas: Astartei, Afroditei, Venerai. Krikščionių tikybos jis laikomas Šv. Dvasios simboliu. Virtęs šventuoju paukščiu, jis lengvai galėjęs su žmogumi susigyventi, perėti jo namuose, lesti jo maistą. Todėl senovės Graikijoje, Sirijoje ir kituose senovės miestuose B. buvo pilna, bet niekas nedrįso jų liesti. Mūsų laikais irgi jie mėgiami, saugomi, lesinami Italijoje, JAV miestuose ir iš dalies kituose kraštuose.
Naminiai balandžiai