8—14 km pločio. Didžiausias gilumas 20 m. B. vanduo turi gydomųjų savybių reumatizmui ir nervų ligoms gydyti. B. krantuose yra Csobanč tvirtovės griuvėsiai, kurortai B.-Fūred ir Badaczony.
Balavat senovės Asirijos vietovė 25 km į pietų rytus nuo Mosulo. Tai buvęs senasis Asirijos Imgur-Enlil su Asurnasirpalo II ir Saimanasaro III rūmais ir sapnų dievo Machiro šventykla. Griuvėsius 1878 atkasė Hormuzd Rassam.
Balavato durys Balavato griuvėsiuose atkastos Ninivijos valdovo Saimanasaro III rūmų bronza papuoštos durys, vaizduojančios Saimanasaro III gyvenimo epizodus. Laikomos British Muséum Londone.
Balažuvė siauralapė (Andromeda polifo-lia L.) viržinių (Ericaceae) šeimos krūmokšlis a. 0,5 m augščio. Lapai 2—4,5 cm ilgio, 1 cm pločio, melsvai balta apačia, žemyn atriestais kraštais. Žiedai rausvi arba balti galinių skėčių žiedynuose. Užtinkama Lietuvos durpynuose bei durpiniuose dirvožemiuose, taip pat ir kitur Europoje, š. Amerikoje, Sibire.
Balažuvė vienpusė ž. Bereinis durpyninis.
Balbata Juozas (g. 1852 Kamajų vi. Min-čiūnų k.) spaudos draudimo laiko knygnešys Kamajų vi.
Balbi 1) Adriano (1782—1848) italų geografas ir statistikas, 1826 išl. Atlas ethnographique du globe ir 1832 Abrégé de géographie.
2) Hieronymus (iš tiesų Arcellini, tik pasivadinęs B. ar Balbus; 1460—1536) italų humanistas. Ligi 1515 profesoriavo Paryžiuje, Londone, Vienoje ir Prahoje. Nuo 1515 prie Vengrijos ir Čekijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio rūmų, paskiau prie jo sūnaus Liudviko. 1518 pasiuntinys pas Žygimantą Senąjį. 1521 dalyvavo Wormso seime. 1522 įšv. vyskupu, nuo 1523 gyveno Romoje. Parašė De coronatione principum 1530.
Balbieriškio .giria Marijampolės aps. Prienų urėdijoje. 3129 ha; vyrauja eglė, priemaišoje ąžuolas, uosis, skroblas, klevas, skirpstas, beržas, juodalksnis, liepa, blendė, pušis. Dirva priemolio, vietomis molio. Daug balų. 1863 sukilimo metu Aguonpie-vėje buvo sukilėlių stovykla. Sukilėliams gaudyti, rusai buvo iškirtę plačias linijas.
Balbieriškio girininkija Prienų urėdijoje, Balbieriškio ir Prienų vi. ribose. Bendro ploto 3191 ha. JB. G. iš miškų: Prienų šilo 2748 ha (iš Valatkų ir Naravų miškų), Žy-daviškio miško 443 ha ir Ožupio 14 ha. Iš. pietų, rytų ir šiaurės miškus supa Nemunas.
Balbieriškis, seniau Barbieriškis, nuo Barbieros rėvos Nemune, kartais verčiamos į Balbierą. Marijampolės aps. valsčiaus centras, 18 km nuo Alytaus glž. stoties. B. pradžia buvęs Ganus’o dvaras, kurį 1507 Žygymantas I dovanojo Motiejui Mikitini-čiui. čia bažnyčia buvo prieš 1520, o 1522 buvo įkurta parapija. Paskiau B. atiteko Mikitiničio vaikaičiams Rafalovskiams Ho-lovčinskiams, kurie 1612 bžn. buvo atidavę reformatams, bet ji 1644 teismo keliu buvo katalikams grąžinta. Per 1655 rusų puolimą ji buvo sudeginta ir 1674 atstatyta. Nauja bžn. statyta 1874. Po Holovčinskių B. valdė Korvin Gąsievskiai, po jų Stanevičiai, 1782 atpirko Tiškevičiai. Po 1831 sukilimo rusų valdžia B. konfiskavo, nes jo savininkas Tadas Tiškevičius dalyvavo sukilime ir Gelgaudo buvo paskirtas Lietuvos tariamosios laikinosios vyriausybės galva. 1841 buvo grąžintas Tiškevičiaus dukterims. Jau .1520 B. buvo gavęs miesto teises. Seniau mstl. buvo didesnis, bet ji nurungė Alytus, ypač nuo to laiko, kai per Alytų buvo nutiestas geležinkelis. B. stovi Nemuno terasoje, pro jį teka iNemuno intakas Peršekė. 1781 čia buvo parapijos mokykla, tebebuvusi ir 1820. 1863 sukilime rusai ties B. sumušė vien valstiečių sukilėlių būrį, kurį ties Zapyškiu sudarė Glazeris, pats kautynėse žuvęs. 1863 V 23 čia su rusais sėkmingai kovėsi Povilo Sužino vadovaujamas būrys.
B. 1885 X 1 gimė kun. prel. Mykolas Krupavičius.
Balbierius (iš pr. barbier, it. barbiere, lenk. balvvierz) arba cirulninkas, felčerius, „chirurgas”. Jie iš seno buvo žinomi kaip
Balbieriškio bažnyčia