tuvos kariuomenėn ir dalyvavo karuose dėl nepriklausomybės. 1920 išrinktas Steigiamojo Seimo nariu kr. dem. sąrašu. Nuo 1921 IX grįžo į mokyklos darbą Šilalėje, Jurbarke ir kt. Bendradarbiavo Ateityje, Saulutėje, Tėvynės Sarge (Vilniuje), Liet. Mokykloje, kartais pasirašydamas Stiebo slapyvardžiu.
Balčių miškas Tauragės aps. Skaudvilės vi. 217 ha. Eglynas su lapuočių priemaiša. Dirva priemolis.
Balčiūnaitė - Masaitienė Elena (g.1903 XI 29). Baigė Biržų gimn. ir VDU lituanistiką. Nuo 1939 Vilkijos vidurinės mokyklos, paskiau Vilniaus IX gimnazijos mokytoja. 1932 VDU Giedros korporacijos pirmininkė, vėliau vyresniųjų giedrininkių pirmininkė. Atskiro mergaičių veikimo Pavasario sąjungoje organizatorė ir pirmininkė. Nuo 1949 JAV.
Balčiūnas 1) Juozas (g. 1891 III 18 Rokiškyje) žinomas Švaisto slapyv. rašytojas. 1909—1913 mokėsi Panevėžio mokyt, seminarijoje, kurią baigęs mokytojavo keletą metų Stačiūnuose. 1915 stojo į mokytojų institutą Stavropolyje. 1916 mobilizuotas, 1917 baigė karo mokyklą Maskvoje. 1917 buvo Galicijos fronte. 1918 grįžo Lietuvon, suorganizavo Obelių srities komitetą ir valsčiaus miliciją, .1919 Rokiškio milicijos vadas. 1919—1939 tarnavo Lietuvos kariuomenėje: 192.2—1928 karo mokyklos lektorius, 1928-1935 Kario radaktorius, 1935-1939 karinio rengimo ir propagandos dalies vedėjas. Iš kariuomenės pasitraukė ats. pulk. Įeit. laipsniu. 1924—-1928 studijavo VDU hum. mokslų fak. 1942—1943 Lietuvių Archyvo red., 1943—1944 švietimo referentas Kauno savivaldybėje. Tremtyje gyveno ir kaikuriuos savo kūrinius parašė Haun-stettine prie Augsburgo. Nuo 1949 JAV.
Beletristika rašyti pradėjo 1912. Daug apysakų ir vaizdelių spausdino Skaitymuose, Lietuvoje, Sekmojoje Dienoje, Praduose ir Žygiuose, Gaisuose, Vaire, Lietuvos Aide, Naujojoje Romuvoje. Atskiromis knygomis išl. Šilkinė suknelė (ir Kerpių berniūkštis) 1927, Naujan gyveni-man 1928, Meilės vardu 1937, Rašau sau 1947, Siela lagamine 1948, Paskutinį kartą tavęs klausiu 1948, stilizuotų pasakų rinkinį Aukso kirvis 1952, pasakų motyvais apysaką Petras Širvokas 1952, Eldorado 1953. 1929—1930 išvertė Dostojevskio Nusikaltimą ir bausmę. 1928 parašė diplominį darbą L. A. Jucevičiaus asmuo ir reikšmė (Tautoje ir Žodyje VI 1930 ir skyrium).
B. Švaisto kūryba daugiausia neilgos apysakos. Jų tematika nuo kaimo vaikų ir kaimiečių iki miestelėnų, valdininkų ir įvairių profesijų atstovų gyvenimo. Su Šilkine suknele pradėjęs kaip originalaus realistiškai ekspresionistinio stiliaus rašytojas, vėliau iš futurizmo imtų stiliaus priemonių atsisako ir pereina į ramų, kiek su ironija pasakojimo būdą.
2) Jurgis (g. 1906 IV 13 Vilkaviškio aps. Rėčiunų k.). 1925 baigė Biržų gimn., 1933 VDU medicinos fak. Ligi 1944 gydytojo praktika vertėsi Kaune, drauge tarnaudamas miesto savivaldybėje ir 1942—1944 būdamas miesto gydytoju. Be to, visą laiką buvo Čiobiškio vaikų prieglaudos ir invalidų namų Strėvininkuose gydytojas. 1950 atvykęs į JAV, 1952 gavo gydytojo praktikos teises ir apsigyveno Cambridge, Ohio. Vienas iš stud. ateitininkų korp. Gajos steigėjų ir jos antrasis pirmininkas, akcinės bendrovės Tauro steigėjas, kelerius metus vyskupų skirtas KVC vyr. valdybos narys. Tremtyje, Vokietijoje, liet. tremtinių bendruomenės, vėliau persiorg. į PLB, krašto valdybos pirmininkas 1949—1950. Tremtyje suorganizavo ir vadovavo Regensburge, vėliau Scheinfeldo Liet. Raud. Kryžiaus sk.
3) Petras (g. 1902 III 29 Vilkaviškio aps. Rėčiunų k. ). 1925 baigė Biržų gimn. ir VDU stud. teol.-filos. fak. lituanistiką. Nuo 1928 mokytojavo Kražių, Telšių ir Panevėžio gimn., čia būdamas inspektoriumi, Panevėžio suaugusiųjų instituto dir. Tremtyje Eichstetto liet. gimn. dir., vėliau Schw. Gmuendo liet. gimn. insp. 1940-1941 bolševikų kalintas. Redagavo 1925—1926 Jėgą ir Grožį, 1941 Išlaisvintą Panevėžietį (atsak. red.). Vienas iš Vytauto stud ateitininkų klubo steigėjų, pavasarininkų, skautų ir šaulių veikėjas. Tremtyje 1947—1948 Scheinfeldo liet. stovyklos pirm. 1949 atvykęs į JAV Clevelandą, lituanistinės mokyklos mokyt, ir 1953 jos vedėjas.
4) Valerionas (gmęs 1904 Minske). Sportininkas, visuomenininkas, ekonomistas. 1923—1927 su Steponu Dariumi ir V. Stašinskiu sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924 dalyvavo Paryžiaus Olimpiadoje. 5 kartus žaidė už Lietuvos futbolo rinktinę prieš Šveicariją, Egiptą, Latviją ir Estiją (du kartus). 1923 su S. Garbačiausku įst. Lietuvos Futbolo Lygą ir buvo jos pirmasis pirmininkas. 1926 įst. Lietuvos Futbolo Teisėjų Kolegiją ir ilgai jai pirmi-
E. Balčiūnaitė-Masaitienė
J. Balčiūnas