ninkavo. Buvo teisėju penkiose tarptautinėse futbolo rungtynėse. 1939 išl. Futbolo taisykles. 1938 Lietuvių olimpiados Kaune vyr. teisėjas. 1932 baigė VDU ekonomijos sk. ir 1938 išsp. Lietuvos kaimų žemės tvarkymas. Dirbo Ž. Ü. Ministerijoje ir Statistikos valdyboje žemės ūkio direkcijos viršininku. Lietuvių Archyvo I t. išsp. studiją apie bolševikinę žemės reformą Lietuvoje 1940—1941. 1942 VDU statybos f ak. žemėtvarkos, kadastro ir hipotekos dėstytojas. Tremtyje Gôttingeno liet. tremtinių kultūros vadovas, tarptautinės DP stud. stovyklos vadovas. 1949 atvyko į JAV. Hartforde, Conn. liet. tremtinių komiteto pirm.
5) Vytautas (g. 1910 XI 21 Vilkaviškio aps. Vištyčio vi. Rėčiūnų k.). Po teologinių studijų VDU, kunigu įšv. 1933, 1941 gavo teologijos licenciatą, 1952 teologijos daktaras Romos pon-tifikaliniame Šv. Gre-goriaus universitete. 1933 Panevėžio kalėjimo ir pradžios mokyklų kapelionas, 1935 Pasvalio gimn., 1940 Kauno kun. sem. dvasios tėvas ir VDU teol. fak. j. asist. Nuo 1945 lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos Romoje dvasios tėvas. Bendradarbiavo židinyje, Aiduose. Išsp. disertaciją La vocation universelle à la perfaction chrétienne 1952.
Balčiūnienė-Tamulevičiūtė Ona (g. 1913 VI 25 Alytaus aps. Merkinės vi. Brokarais-tėlės k.), spausdinanti poeziją Audronės slapyvardžiu. Vidurinį mokslą ėjo Merkinėje, Alytuje, buhalterijos ir mašinraščio kursuose, 1935 — 1937 VDU studijavo lituanistiką, 1941 Vilniaus univ. vieną semestrą mediciną ir 1942 — 1943 ten pat vėl lituanistiką. Spaudoje pradėjo dalyvauti 1937, rašė eilėraščius ir apysakas. Išsp. poezijos rinkinį Beržų pasakos 1952.
Balčius piliakalnis prie Balčios upės, 5 km Į šiaurę nuo Nemakščių.
Balčius 1) Petras (g. 1905 VIII 2 Gardino aps. Marcinkonių vi. Žiogelių k.). Baigė 1930 Vytauto D. gimn. Vilniuje ir 1939 Vilniaus univ. gamtos-matematikos fak. magistro laipsniu. Nuo 1939 mokytojavo Vilniaus gimnazijose, tremtyje liet. Klein-Wittensee gimn. 1949 atvykęs į JAV, Philadelphijoje veda šeštadieninę mokyklą. Visuomenininkas. Jo 4 brolius nužudė bolševikai.
2) Valentas (g. 1905 V 5 ) Pusnės klebonas, 1941 VI 27 bolševikų žiauriai kankintas ir nužudytas.
Baldai atsiranda ir tobulėja nuo to laiko, kada žmonės virsta sėsliais. Dėl sėslumo prireikia jiems savo gyvenamosiose patalpose kokių rakandų turėti. Pradžioje tai reikalinga maistui gaminti ir suvartoti, maistui ir turtui saugoti, vaikams auklėti (sūpuoklės). Valstybinei valdžiai tvirtė-jant, atsiranda reikalas specialiais B. apstatyti ir svečių trobesius, sales. Ilgainiui beatsirandant naujoms visuomeninėms ir valstybinėms funkcijoms, kyla reikalas ir toms funkcijoms skiriamus trobesius atitinkamais B. apstatyti. Mūsų laikais nuolatos painėjant visuomeniniams santykiams, prireikė naudotis ir tokiais specialios paskirties B., kurių senesnieji laikai visai nežinojo.
B. tobulėjo dar ir dėl to, kad atėjo laikas atitinkamais B. apstatinėti ir tikybinio kulto pastatus. Atskirų asmenų reikalams skirtieji B. yra paprasčiausios medžiagos (medžio, rago, akmens) ir pirmykščios formos. Juos tik kiek paįvairina dažniausiai tuos B. gaminančio paties meistro skonis. Skiriamieji viešiesiems reikalams B. paprastai parūpinami tokie, kad jie Veiktų pašaliečius savo puošnumu, gražumu, brangia medžiaga. Tam tikros rūšies ir formos B. valdovų pomėgis tuojau užkrėsdavo ir platesniąsias mases nepasiduoti, ir tuo būdu atsirasdavo įvairių B. stilių, dažnai pačių valdovų vardais vadinamų, pvz. barokinis Liudviko XIV B. stilius, rokokinis Liudviko XVI, Empire stilius Napoleono.
Atsiradusi masinė, fabrikinė B. gamyba įgalino vartoti ir kitą medžiagą (plieną, geležį, aliuminį), pačius B. žymiai atpiginti ir labiau suvienodinti, stilius pritaikant masinės gamybos sąlygoms. Užtat nuo to laiko mėgėjų vertinte vertinami seniau gaminti rankų darbo stilingieji B. Rankų darbo B. su fabrikiniais varžosi tik tose srityse, kur pigi ir lengvai gaunama medžiaga leidžia tokius B. gaminti pigiau, negu fabrikuose (pvz. įvairūs pintiniai B. vasarai). Bet specialiosios paskirties įvairūs B. visokiems biurams, raštinėms ir kam vis-dėlto pigiausiai ir tobuliausiai dirbami fabrikuose. B. gamyba specializėja, skyrium dirbant B. pvz. bibliotekoms, raštinėms ir kt., ir standartizėja, leidžiant masinę visai vienodų B. gamybą. Tačiau ir naujausiais laikais daug kur gerų meistrų rankų darbo B. vertinami, norint meniškai butus B. papuošti.
Lietuvoje ligi mūsų laikų kaimuose išsilaikė savojo stiliaus ir meninio skonio B. Betgi iš senų laikų didieji kunigaikščiai
Kun. V. Balčiūnas
O. Balčiūnienė-Audronė