Puslapis:LE02.djvu/83

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

ir bajorai B. parinkimu pasiduodavo svetimai įtakai: pačius B. ir jų stilių imdavo iš artimesnių ar tolimesnių kaimynų — nuo XIII a. iš rusų, totorių, kryžiuočių, nuo XIV a. iš lenkų, o nuo XVI a., dažniau ir v. Europoje apsilankydami, atsiveždavo ir ano laiko atitinkamų baldų pomėgį ir stilių. Nuo XVII a. pabaigos per visą XVIII a. ir iš dalies per XIX a. bajorų butų baldams vyravo prancūzų B. stilius, nors kitur tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje net ir įvairios įtakos susigyvendavo.

Lietuvių liaudies baldai yra neatskiriama visų kitų sodiečių etnografi-

Stuobriniai baldai: 1) kertinė spintelė (Merkinės apyl.), 2) zoslanas (Perlojos apyl.), 3) suolelis (Daugų apyl.), 4) kelminė kėdė (Merkinės apyl.), 5) trikojė kėdė (Alytaus apyl.)

Storalenčiai baldai: 6) Saukšdėtis (Sakių aps., Barzdų apyl.), 7) stalas (Anykščių apyl.), 8) rankšluostinė (Aluntos apyl.), 9) kėdė (Panevėžio apyl.), 10) kraitinė skrynia (Šiaulių apyl.), 11) spinta (Šiaulių apyl.)

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 102% (+1181-20=1161 wiki spaudos ženklai).