sumaniai interpretavo graikų senovę. Būdama klasikinio B. priešininkė, keldama savotišką revoliuciją, ji ne tik savo šokių žanru pasiekė laimėjimų, bet ir kitiems įkvėpė naujų idėjų. Minėtasis Fokin (1880 —1942) ir jo epochos B., nors ir nėjęs I. Duncan keliu, padarė sėkmingą klasikinio B. reformą. Fokino idėja, kad muzika, tapyba ir į draminį veiksmą įjungtas plastikos šokis turi sudaryti spektaklio harmoniją ir vientisumą, poetams, kompozitoriams ir dailininkams parodė naujų kūrybinių galimumų. Tuo būdu modernusis B. išsivadavo iš romantizmo varžtų. Savo turiniu jis priartėjo prie dramos ir tragedijos, savo muzika neatsiliko nuo naujausių muzikos srovių. B. artistas ir vėl yra ne tik šokėjas, bet ir aktorius. Tuo keliu eidamas, V. F. Nižinskij (1890—1950) balete iškėlė vyro vaidmenį, buvusį romantinio B. balerinų nustelbtą. L. E. Massine (1896) surado ir išryškino pusiausvyrą tarp dramos ir gro-teskos. Anglų choreografas Anthony Tudor prirengė nemaža spektaklių, B. išryškindamas psichologinius konfliktus (pvz. Pilar of Fire 1942). Modernusis klasikinis B. tebe-jieško naujų išraiškos formų, pastaruoju metu talentingais šokėjais ir aktoriais reikšdamasis Anglijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, P. Amerikoje.
JAV baletas dar nesurado savo aš, nors jau 1934 Lincoln Kirstein yra pasiekęs savaimingų laimėjimų, duodančių viltį, kad ir JAV baleto menas gal jau greitai susilauks žydėjimo dienų.
Lietuvos B. pradžios galima būtų jieškoti senose mokyklinėse dramose, kur vaidintojai-mokiniai scenoje kartais ir pašokdavo. Betgi šitaip tikrasis B. išsivystyti negalėjo. Tikrajam B. pradžią Lietuvoje padarė Lietuvos paiždininkis Antanas Ti-zenhauzas. Plačiai sumanytomis reformomis norėdamas pakelti to meto Lietuvos ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, jis 1778 Gardine buvo sukūręs nedidelį B., kurio mokytoju buvo italas Kajetonas Pettineti. 1780 jis iš Paryžiaus išrašė baletmeisterio Vestris’o mokinį Liudviką Ledoux’ą, iš jo valdomų karališkų ekonomijų (daugiausia nuo Gardino ir nuo Alytaus) prievarta surankiojo 33 baudžiauninkų berniukus ir mergaites ir juos atidavė Ledoux’ui B. įkurti. Vėliau Gardino B. mokyklos mokinių skaičius pakilo ligi 60. Tizenhauzui netrukus griuvus, tą jo B. paveldėjo jo dukterys, o tos jį su visais baletininkais dovanojo karaliui Stanislovui Augustui. B. buvo perkeltas į Varšuvą, dar visai B. nežinojusią, ir ten 1785 X 16 Ledoux parodė B. Hillas ir Silvija. Tizenhauzo pavyzdžiu kitą, kad ir mažesnio masto B. Lietuvoje savo Slanimo dvare buvo įkūręs Oginskis. Ir šis B. 1788 buvo įlietas į aną Ledoux trupę. 1791 Stanislovas Augustas B. paleido, bet jį tuoj priglaudė Boguslawski prie Varšuvos lenkų dramos ir italų operos. 1794 Bo-guslawskiui išsikėlus į Lvivą, Varšuvoje likusieji baletininkai lietuviai ligi 1798 dar retkarčiais pasirodydavo, o paskiau nemi-tę išsisklaidė. 1803—1805 Ledoux Varšuvoje turėjo savo B. mokyklą. Po to daugiau kaip per 100 metų jokio B. nei Lietuvoje, nei lietuviško neturėta. Tik nuo 1903—1905 Petrapilio, Vilniaus ir kt. lietuvių scena kartkartėmis būdavo įvairinama sceniniais šokiais, turinčiais ne tiek baletinio, kiek etnografinio podūdžio, nors tam tikra tų šokių dalis (pvz. klumpakojis) buvo Miko Petrausko paties sukomponuota, iš dalies nusižiūrint į estus.
B. pradedamas kurti tik nepriklausomojoje Lietuvoje, bet ir tai kiek vėliau už kitas teatrinio meno šakas. Savo naują istoriją Lietuvos B. pradėjo B. studijos įkūrimu. Po pirmojo Traviatos spektaklio 1920 XII 31, kai trečiojo veiksmo šokius teko šokti dviem choristėms-seserims mėgėjoms Gir-niūtėms, paaiškėjo būtinas reikalas turėti šokėjų artistų būrelį. 1921 pavasarį Demono operos šokių išmokyti buvo pakviesta Dubeneckienė, pastačiusi kelių šokėjų mėgėjų atliktą lezginką. Nuo 1921 rudens jau pradedamas mokslas pirmojoje B. mokykloje. Pirmaisiais mokiniais buvo: Gailevičiū-tė, Jovaišytė, N. Kaliskienė, Kelbauskas, Radzvilavičiūtė, M. Sarnauskaitė, Stonytė, Žalinkevičiūtė. Jie pirmojo B. sambūrio branduolys, savarankiškai pirmą kartą pasirodę 1922 VI B. vakare. Daugiausia jiems teko dirbti operose: Faust, Rigoletto, Gegužės Karalaitė, Evgenij Oniegin, Demonas, Traviata, Carmen. 1925—1929 Dubeneckienės pradėtą mokyklos darbą toliau varė baletmeisteris P. Petrov. 1925 XII 4 jis statė pirmąjį baleto spektaklį — Coppelią, kur svarbiausias partijas šoko Jovaišytė, Malė-jinaitė, pats Petrovas, vėliau Kelbauskas. Greta vienintelio vyro Kelbausko atsiran-
T. Babuškinaitė ir A. Liepinas šoka Chopino valsą