Puslapis:LE03.djvu/113

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Peru ryžiai, augą augštumose. žemumose auga koka, duodanti kokaino, o miškuose gaunama kaučuko.

Gyventojai daugiausia (84%) indėnai ir metisai. Ispanų kilmės! baltieji ir jų mišinys su indėnais — kreolai vadovauja krašto politiniam, kultūriniam ir ūkiniam gyvenimui. Valstybinė kalba yra ispanų, bet šalia jos kalbama įvairiomis indėnų kalbomis: aimarų 1 milionas, kečvų 760.000. žymiausi miestai: La Paz, 350.000 gyventoja (1953), 3600 m nuo j. L, faktiškoji krašto sostinė, nors oficialioji sostinė laikoma Sucre (35.000 gyventojų), esanti už 420 km į pietų rytus; Cochabamba (70.000 gyventojų), Oruro (55.000), Potosi (45.000), Santa Cruz (35.000).

Pagal savo konstituciją B. yra demokratinė respublika. Vykdomosios valdžios priešakyje yra 6 metams renkamas, nenušalinamas, bet neperrenkamas prezidentas, įstatymų leidimo institucija yra tautinis kongresas iš 6 metams renkamo senato (27 narių) ir 4 metams renkamo parlamento (110 atstovų).

"Anuario Geográfico y Estadístico de la República de Bolivana; Samhaber Die Neue Welt 1949.

B. istorija. B. senosios inkų imperijos dalis (Albo Perú) 1583 buvo F. Pizarros nukariauta ir paversta ispanų Peru viceka-ralijos dalimi. 1780 buvo prijungta prie La Platos vicekaralijos. Ispanai žiauriai išnaudodavo čiabuvius, faktiškai prikergtus prie aukso ir gyvojo sidabro kasyklų ir žemės savininkų ir dar turėjo mokėti mokesčius nuo galvos. 1780 indėnai sukilo. Bet jų vadas inkas Amaru, paimtas į nelaisvę, buvo nubaustas mirtimi, o 1782 visi sukilėliai buvo žiauriai numalšinti. Nauja kova prieš ispanus prasidėjo 1809 kartu su Bolivaro vadovaujamu sukilimu. Bolívar 1825 išvadavo B., ir ji 1825 VIII 6 buvo paskelbta nepriklausoma ir VIII 11 išvaduotojo vardu buvo pavadinta Bolivija. 1826 V 25 Bolívar jai suteikė konstituciją, sušauktųjų tautos atstovų priimtą. 1827 B. atskilo ,nuo kitų Bolivaro išvaduotųjų valstybių ir išsirinko prezidentu gen. Sucre, kuris po dvejų metų buvo nuverstas ir ištremtas. 1829 prezidentu buvo išrinktas maršalas Santa Cruz, su jungęs B. su Peru ir 1837—1839 kariavęs su Čile. Karui pasibaigus, jis buvo nuverstas, ir Peru atskilo nuo Bolivijos. Po to prasidėjo ilgas suiručių bei revoliucijų laikotarpis, pakirtęs B. ekonominį gyvenimą ir susilpninęs jos politinę reikšmę. 1876 pasigrobęs valdžią, gen. Doza, kad ir susidėjęs su Peru, pralaimėjo karą su Čile. 1884 B. atidavė Čilei visą savo pajūrį — Atakamą ir Antofagastą. 1899 po revoliucijos valdžią pasigrobė liberalų partija. Prezidentų José Manuelio Pando (1899—1904) ir Ismaelio Monteso (19(34—-1909, 1913—1917) valdymo laikais B. ekonominis gyvenimas atsigavo 1920 prezidentu tapo konservatorių vadas Bautista Saavedra, 1926 Hernando Siles.

B., kaip ir kiti P. Amerikos kraštai, ir paskutiniais dešimtmečiais pasižymi .nuolatiniais politiniais perversmais. Krašto valdžios nepastovumas sunkina ūkinę pažangą. Iš užsienio gautosios paskolos dažnai sunaudojamos neproduktyviems tikslams. Įsipareigojimai svetimų karštų kapitalistams ūkinį krašto gyvenimą dar labiau pasunkina. Daug nuostolių B. pridarė 1932—1935 karas su Paragvajumi dėl Grand Chaco srities. Ir tik kai abu kraštai nuo karo visai išvargo, 1935 buvo padarytos karo paliaubos, o 1938 taika. Taikos sutartimi B. gavo Chaco srityje siaurą juostą, kad galėtų pasiekti Paragvajaus upę. 1936 perversmo keliu valdžią pagrobė pik. Toro. Jo valdymo metu buvo nusavinta žibalo šaltiniai ir kasyklos. Bet 1937 iš jo valdžią paveržė kilimo vokietis pik. Itn. German Busch. Jo diktatūra išsilaikė ligi 1939 VIII 25, kol jis nusižudė. Jam valdant, B. užsienio politika buvo provokiška. 1940 valdžią paėmė E. Peñaranda del Castillo, krašte mėginęs valdžią supastovinti. 1941 už subversyvią veiklą jis ištrėmė iš B. Vokietijos atstovą, 1942 nutraukė santykius su ašies valstybėmis ir 1943 joms paskelbė karą. 1946 B. vėl valdoma nemėgiamo uzurpatoriaus G. Villaro-elo. 1947 prezidentas E. Herzog apramino kraštą, pasukęs į konstitucinį valdymo būdą. Tačiau 1951 išrinktasis prezidentas Par Estenssoro negalėjo pradėti teisiniu keliu valdyti. Gen. Bollivian padarė perversmą, atstatė prezidentą Urriolagoitią, panaikino prezidentinius rinkimus, paskelbė karo stovį ir valdė ligi 1952 IV 9 įvykusio naujo perversmo, atidariusio kelią į valdžią teisėtam prezidentui. Prezidentas Par Estenssoro laikomas dideliu socialinių reformų šalininku.

A. P. Whitaker The United States and South America 1948; H. Kirchhoff Bolivien 1944.

Boliviečių literatūra vis dar tebėra for-mavismosi stadijoje. Tam yra daug priežasčių: milžinišką gyventojų daugumą darė ro indėnai, o ispaniškai kalbąs siauras valdantysis luomas dėl nepastovių politinių sąlygų (nuolatinės revoliucijos) nedideliam būriui rašytojų neleidžia sukurti tikrai tautinės boliviečių literatūros. Antra vertus, kolonialinio periodo metu dabartinės Bolivijos plotai priklausė ispanų vicekara-liams, rezidavusiems Peru ir Argentinoje, ir todėl anuometinė Bolivija neturėjo nei politinio, nei kultūrinio centro, kuriame būtų buvęs formuojamas jos savas veidas. Jos teritorijoje gimę ir augę rašytojai mokslinosi ir brendo svetur ir ten iš svetimų pavyzdžių sau sėmėsi įkvėpimo. Maža tebuvo ryškiai boliviško nusiteikimo rašytojų, vaizdavusių vietinius papročius, tradicijas bei nuotaikas. Iš tokių paminėtini

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5663-0=5663 wiki spaudos ženklai).