Antonio de la Calancha ir Bartolamė Mar-tinez y Vėla. žymiai ryškesnis bolivinis nusiteikimas pradėjo reikštis tik po išlaisvinimo karų, XIX a. pradžioje, kai iš tų plotų buvo sudaryta Bolivijos valstybė. Nepaisant užtrukusios raidos, boliviečių literatūra turi keletą žymių vardų, kaip Ričardo Jaimes Freyre (1870—1933), egzotinis poetas ir iškilus lyrikas, vienas steigėjų vadinamojo moderniojo sąjūdžio, daug reiškusio visos Lotynų Amerikos literatūrai, ir Alcides Arguedes (1879—1946), istorikas ir romanistas, plačiai išgarsėjusio romano La Raza dėl Bro.nce (Bronzinė rasė) autorius, kur ryškiai vaizduoja būklę Bolivijos indėnų, išnaudojamų baltųjų šeimininkų saujos.
- Finot Historia de la literatūra boliviana 1933; Ayala D na rte Resumen Historico critico de la litetura hispanoamericana 1946; Alfr. Coester Literary History of Spanish America 1943.
Bolivitas mineralas B12 S3 B12 O3. Sistema rombinė, randamas Bolivijoje.
Boll John (m, 1381) anglų kunigas ir poetas. Savo pamoksluose puldavo bažnyčios vyresnybę ir diduomenę. Jo pamokslai parengė dirvą Wato Tylerio vadovaujamam sodiečių sukilimui, kuriam B. baladė (Kai Adomas žemę kasė, o Jieva verpė, kur tuomet buvo bajoras?) virto kovos giesme. B. buvo suimtas ir nubaustas mirti.
Bolland (lot. Bollandus) Jean (1596-1665) belgų jėzuitas. Kada spaudai rengęs Actą sanctorum jėzuitas Hėribertas Rosweyde 1629 mirė, jo sumanymas įvykdyti buvo pavestas B., kuris drauge su G. Henschenu 1643 išl. du tomus Actą sanctorum, 1658 dar tris tomus. Antverpene B. įsteigė vad. Bolandistų muzėjų, kuriame sutvarkė istorinę medžiagą apie šventuosius; ž. Bolandistai.
Boll-Baltusevičius Jonas (g. 1907 III 20 Luzerne, Pa.) kunigas. Mokėsi šv. Bonaventūros kolegijoje ir Katalikų universitete Washingtone, gaudamas B. A. ir M. A. laipsnius. Be teologijos, dar studijavo architektūrą. Kunigu įšventintas 1933. Klebonas Scranton, Pa., šv. Mykolo lietuvių parapijoje, kur 1942 pastatė bažnyčią ir 1949 perstatė vienuolyną. Buvo Kunigų Vienybės pirmininkas ir LRKSA dvasios vadas. Be lietuviškosios veiklos, reiškiasi ir amerikiečių gyvenime, būdamas Scranto-110 diecezijos statybų komisijos sekretoriumi ir Scrantono Recreation Bureau pirmininku
Bolley Henry Luke (g. 1865) JAV botanikas ir augalų patologas, nuo 1890 North Dakota AgriculturaI College botanikos profesorius. Išsp. North Dakota Pure Seed Law 1908. Jo tyrimai augalų ligų srityje yra svarbūs JAV žemės ūkyje.
Bollstadt Albertus vokiečių filosofas ir teologas, ž. Albertus Didysis (I t. 86 psl.).
Bologna, Bolonija, šiaurės Italijos miestas Emilijos provincijoje, šiaurės Apeninų pakraštyje. 350.000 gyventojų (.1951). 1119 įkurtas universitetas. 1110 pastatyti du pakrypę bokštai — miesto simbolis, čia 1547— 1551 posėdžiavo Tridento susirinkimas. B. plačiai yra žinoma savo muzėjais, bibliotekomis, pinakoteka, meno akademija. Katedra statyta 910, perstatyta 1400 ir 1605. 1926 įrengtas didelis sporto stadionas.
Bologna, taip pat Boulogne, Giovanni (1524—1608) Romoje ir Florencijoje gyvenęs italų skulptorius, žymiausieji kūriniai: Neptūno šulinys Bolognoje 1563—1567, Skrendąs Merkuras Florencijoje 1564, Raitoji Cosimos I statula 1587—1594, Herku-las ir Kentauras 1599, Ferdinando I statula 1601—1608.
Bolognetti (ar Bolognetto) Alberto (m. 1585) 1581—1585 popiežiaus nuncijus Lietuvoje ir Lenkijoje. Stepono Batoro prašymu 1583 XII 12 pakeltas kardinolu. 1584 I Vilniaus katedroje konsekravo Jurgį Radvilą Vilniaus vyskupu. Dalyvavo 1585 Varšuvos seime. Mirė grįždamas Italijon.
Bolometras prietaisas spinduliuojamai energijai matuoti. B. veikimas pagrįstas tuo, kad, keičiantis kūno temperatūrai, keičiasi jo elektros varža. Į plonytę metalo (plieno, platinos, paladijaus) juostelę spinduliams krintant, matuojama jų energija. Dėl temperatūros atmainos pasikeitusi juostelės elektros varža matuojama Whest-stone tilteliu, į kurį įjungtas jautrus galva-nometras. Iš varžos pasikeitimų sprendžiama apie spinduliavimo energiją. Padėjus B. juostelę į įvairias spektro dalis ir išmatavus atitinkamas pasikeitusias varžas, gaunamas spinduliuojamosios energijos paskirstymas įvairiose spektro dalyse.
Bolonija ž. Bologna.
Bolonijos (Bolognos) mokykla Bolognos mieste Italijoje iškilusi tapybos srovė, dažnai vadinama XVII a. italų tapybos pakraipa, kuri sukurta Ludovico Caraccio su 2 savo giminaičiais — Augustinu ir Anniba-lu Caracciu. Jai atstovavo ir Guido Reni, Fr. Albani, Domenichino, Guercino. Tos tapybos esmė yra akademizmas, ir pats Ca-racci ją pavadino ne B. M., bet Academia dėl Desiderosi ou degli Incamminanti. šias akademizmo doktrinas skelbti Caraccį vet-tė šios aplinkybės: Leonardo da Vinci, Mi-ehelangelo, Correggio, Giorgione, Rafaelio kūryba, pasiekęs savo viršūnių italų menas XVI a. pradėjo silpnėti. Pasiryžęs jam jo galią grąžinti, Caracci paskelbė anų italų menininkų kūrybą absoliutine tobulybe, ir kad tik jais sekdamas menininkas tegalįs vertingų kūrinių sukurti. Toks meno dog-matizavimas pačiame mene įmaišė manierizmo ir eklektizmo. Menininkui tekdavo atsižadėti kūrybinės laisvės, individualumo. Menininkų uždavinius Caracci reglamenta-