rie nutarė karalių palaikyti kovoje su popiežiumi. Tačiau keliems vyskupams ir nemažam būriui Prancūzijos ‘dvasininkų nuvykus Romon į popiežiaus kviestąjį sinodą, karaliaus įsakymu jų turtai buvo konfiskuoti, o jiems patiems buvo uždrausta grįžti į Prancūziją. Po to B. VIII 1302 XI 18 išleido bulą Unam sanctam, kurioje buvo pareikšta, kad pasaulietinei valdžiai tepriklauso pasaulietiniai dalykai, o dvasinei — dvasiniai, bet pasaulietinė valdžia viską turi daryti dvasinės valdžios priežiūroje. Dėl tos bulos Pilypas IV susikvietė sau palankius Prancūzijos vyskupus ir teologus ir B. VIII erezija apkaltinęs, nusiuntė Italijon savo ministerį ir patarėją G. Nogeretą, kuris, slaptai surinkęs sąmokslininkus, užpuolė Anagnijoje buvusį ir karaliui ekskomunikos bulą parengusį popiežų. Po dviejų dienų Anagnijos gyventojai suimtąjį B. VIII iš kalėjimo išvadavo ir palydėjo Romon, kur jis po 35 dienų mirė. B. VIII spėjo reformuoti tik vidaus bažnyčios gyvenimą, o jo platūs politiniai planai liko neįvykdyti.
- H. Finke Aus den Tagen B. VIII 1902; F. Botta-gisio B. VIII e un celebre commentatore di Dante 1926; I. Rivière Le problème de l’Église et de l’État au temps Philippe de Bel 1926; M. Curley The conflict between pope B. and king Philip IV 1927; G. Digard Philippe de Bel et le St. Siège 1936.
9) B. IX, buvęs kardinolas Pietro To,ma-celli, popiežius 1389—1404. Veikė prieš an-tipopiežių Klemensą VII, paskiau Benediktą XIII. Du kartus — 1392 ir 1393 — turėjo pasišalinti iš Romos. Ne,sugyvendamas su romėnais turėjo bėgti iš Romos į Peru-giją, bet kitais .metais grįžo, privertęs romėnus pasirašyti sąlygas, kurios jį padarė visišku Romos valdytoju. Atstatė Urbono VI laikais romėnų sugriautą Angelo pilį ir sutvirtino Kapitolių. Įvairius valdžios reikalus pavesdavo savo broliui Andriejui ir giminėms, ir dėl to kaltinamas nepotizmu. Sustiprino popiežiaus iždą, dalindamas atlaidus ir kitas dvasines .malones, išreikalaudamas mokesčius ir „anatas”, už pinigus dalindamas beneficijas ir atskiroms dinastijoms teikdamas popiežiaus vikaro titulą su leno ir mokesčių prievolėmis. Net ir 1400 metų jubilėjus buvo panaudotas popiežiaus iždui padidinti. Taip atidarė kelią piktnaudoms, su kuriomis popiežiai veltui kovojo, ir dėl to prasidėjo reformacija. Kai antipopiežiaus Klemenso VII įpėdinis Benediktas XIII pareiškė norą atstatyti Bažnyčios vienybę, ir B. sutiko atsistatyti drauge su Benediktu. Tačiau atvykus Benedikto pasiuntiniams į Romą, B. po kelių dienų mirė.
- L. Salambeir Le grand schisme d’Occident 1902.
Bonifacio Bocca (Stretto) di B. (romėnų Fretum Gallicum) Viduržemio jūros sąsiauris tarp Korsikos ir Sardinijos. 12 km pločio, 70 m gylio. Stiprios srovės ir povandeninės uolos trukdo laivybai. Buccinari salyno saloje Isola Maddalena yra palaidotas Garibaldi.
Bonifatius (m. 1207) Monferratos Italijoje kunigaikštis (1188—1207), vienas iš IV kryžiaus karo vadų. 1203 B. padėjo Bizantijos imperatoriui Izaokui ir jo sūnui Aleksiejui IV grąžinti iš jų paveržtą valdžią, bet prieš Aleksiejų maištui kilus, ir šiam žuvus, 1204 kryžiuočiai paėmė Konstantinopolį ir pavertė Bizantijos imperiją Lotynų imperija su imperatoriumi Balduinu, o B. gavo vak. Makedoniją ir dalį Graikijos, vad. Te-salonikų karaliją, prie kurios B. prijungė Tebus, Eubėją ir Atėnus. Bulgarams įsiveržus, jis žuvo kautynėse.
Bonifaizio de Pitati, vadinamas ir B. Ve-ronese, B. Veneziavo (1487—1553) italų tapytojas, Palmos Vecchios mokinys. Jo paveikslų žymiausieji: Turtuolių puota, Mozės suradimas, Venecijos Camerleghi rūmų papuošimai. Skirta trys B.: Veronese vyresnysis (m. 1540), jo brolis Veronese jaunesnysis (m. 1553) ir Veneziano Cm. 1579).
Bonifikacija (lot. bonificatio) — atlyginimas, pagerinimas. Prekyboje B. vadinama nuo prekių vertės duodamoji nuolaida, kai pirktosios prekės yra blogesnės rūšies, negu buvo užsakytos, arba kai dalis jų sugedusi. Eksporto prekyboje B. vadinami eksportininkams skiriamieji valstybiniai primokėjimai, už išvežtus krašto gaminius jiems premijas duodant arba grąžinant paimtuosius muitus už įvežtąją žaliavą ir pusi aufabrikačius. Prekių gerumo laipsnio nustatymas taip pat vad. B., arba standartizacija.
Bonifratrai (lot. boni fratres — gailestingieji, gerieji broliai) 1540 portugalo, vad. Joannes de Deo Ispanijoje įsteigta vienuolija ir vad. fratres misericordiae Beati Joannis de Deo. Pradžioje pasauliečių brolija., 1572 I 1 popiežiaus Pijaus V pripažinta tikybine brolija šv. Augustino taisyklėmis, o 1611 I 7 popiežiaus Povilo V jos nariai buvo pripažinti tikrais vienuoliais. 1572 B. įsisteigė Italijoje, 1602 Prancūzijoje, 1605 Vokietijoje, 1609 Lenkijoje, 1635 Lietuvoje. 1592—1868 B. sudarė dvi kongregacijas — ispanų su generolu Grenadoje ir italų su generolu Romoje, o Lietuvos ir Lenkijos B. turėjo savo generalinius vikarus— provin-ciolus. Nuo 1868 visus B. valdo vienas generolas Romoje. B. paskirtis slaugyti ligonius, ypač bepročius.
Lietuvoje B. įkurdino 1635 Vilniaus vyskupas A. Vaina, pavesdamas jiems 1543 pastatytą šv. Kryžiaus bažnyčią. B. bažnyčią pavertė vienuolynu, prie jo įsteigė ligoninę šiaip ligoniams, paskiau vien bepročiams, kurie jų žinioje išbuvo ligi 1843, kol ligonius iš jų perėmė rusų administracija, juos