trys B. P. bet dvi: šaltesnioji — borealinė ir šiltesnioji — pusiaujo, ši B. P. apima visą arktinį regioną.
- E. Haug Traité de Géologie II 1910; C. Diener Die marinen Reiche der Triasperiode 1915.
Boreckiai: įtakinga XV a. Naugardo giminė:
3) Izaokas (m. apie 1470) seniūnas. 1428 jis gynė Naugardą nuo Vytauto lietuvių ir už taiką turėjęs sumokėti 10.000 Naugardo rublių.
2) Marfa Posadnica Cm. apie 1490) Izaoko našlė su sūnumis vadovavo lietuviškai prie Naugardo partijai, kuri, stengdamasi išgelbėti Naugardą nuo priklausymo Maskvai, stengėsi susiartinti ir net susijungti su Lietuva. 1470 vyriausias Marfos sūnus Dimitras (m. 1471) dalyvavo Naugardo derybose su D. L. K. Kazimieru Jogailaičiu. 1471 Naugardo sueigose laimėjo B. partija. Dimitras B. su kitais nuvyko pas Kazimierą Jogailaitį ir prašė jų šalį prijungti prie Lietuvos. Tačiau Maskvos kunig. Jonas III nelaukdamas, kol lietuviai nusiųs į Naugardą savo kariuomenę, puolė ir sumušė priešą. Dimitras pateko į Maskvos rankas, ir neteko galvos. B. partijai lietuvių pagalbos belaukiant, Jonas III 1475 atvyko į Naugardą ir, norėdamas savo priešų partiją susilpninti, daugelį bajorų iškėlė į Muromą ir Kolomną, jų tarpe ir Fedorą B. (m. 1476). 1477 Jonas III sukėlė Naugarde suirutę, kurios metu Marfos vadovaujami Lietuvos šalininkai nužudė kelis Maskvos šalininkus ir prašė pagalbos iš Kazimiero Jagailaičio, bet jos negavo. Tuo tarpu Jonas III 1478 apsupo Naugardą ir 1479 jį paėmė: suėmė Marfą B. ir kt., konfiskavo B. turtus ir panaikino Naugardo laisves. Marfa buvo uždaryta iNižne (Novgorodo vienuolyne ir ten mirė.
Borėjas (gr.) šaltasis šiaurės vėjas. Senovės graikų legendose jis vaizduojamas barzdotas senis su dideliais sparnais, prie Ata kyšulio sudaužęs persų laivyną. Dėkingi atėniečiai už tai jam buvo pastatę aukurą ir jo garbei kasmet švęsdavo šventę — boreasmos.
Boreikiai (Bareikiai, sulenkinta į Borei-kovščizna) Vilniaus Trakų aps. ūkis, priklausęs Tiškevičiams, šį ūkį 1853—1861 su pertraukomis nuomojo Lietuvos poetas Liudvikas Kondratavičius, čia sukūręs savo geriausius kūrinius. Tuo laiku B. apylinkės buvo grynai lietuviškos.
Borel 1) Émile Edouard Félix (g. 1871) prancūzų matematikas ir politikas, Paryžiaus universiteto matematikos profesorius, nuo 1921 mokslo akademijos narys, nuo 1927 H. Puancarė instituto direktorius. 1924 —1936 parlamento atstovas radikalų ir radikalų socialistų grupėje. 1925 Painlevé kabinete jūrų ministeris. Jo mokslo darbai daugiausia liečia diferencinio ir integrinio skaičiavimo, tikimybių teorijos ir matematinės fizikos sritis. B. iniciatyva buvo sukurtos šios naujos matematinės analizės šakos: trūkiųjų eilučių teorija, aibių mato teorija, Diofanto artutinės. B. pritaikė funkcijų teorijai G. Cantoro idėjas, nustačiusias skirtingų begalybės formų buitį.
Išsp. Leçons sur les séries divergents 1901, Leçons sur la théorie des fonctions 1914, Introduction géométrique à quelques théories physiques 1914, Fonctions mono-gènes uniformes d’une variable complexe 1917, Leçons sur les fonctions entières 1921, Principes d’algèbre et d’analyse 1924, Traité du calcul des probalités 1925, L’évolution Mécanique 1943, Les probalités et la vie 1943.
2) Hendrik (1869—1933) olandų rašytojas. 1894—1899 buvo kinų kalbos vertėju Olandijos Indijoje, nuo 1916 Olandijoje vertėsi žurnalistika ir literatūra. Išsp. studijų apie kinų kalbą ir kultūrą: Wijsheid en schoonheid uit China 1895, De chineesclie filosophie 1896—1898, Kwan Yin 1897, Het daghest in den Oosten 1910. Iš kinų beletristikos vertė Van leven en dood 1926. Pats parašė apysaką Het Iongetje 1892.
Borelli 1) Giovanni Alfonso (1608 —1679) italų matematikas ir astronomas, Galilėjo bendradarbis. Išrado heliostatą. Keplerio dėsnius pritaikė Jupiterio palydovams. Bandė nustatyti kometų judėjimo dėsnius. Dar prieš Newtoną kėlė visuotinės traukos mintį. Išsp. Theoria planeta-rum medicearum 1666, De motu animalium 1680—1681.
Borėjas
Boreikiai 1860