Puslapis:LE03.djvu/142

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Borisevičius Vincas (1887 XI 23 Vilkaviškio aps. Paežerių vi. Bebrininkų k. — 1947 I 3 /ar 13/ Vilniuje) Telšių vyskupas. Mokėsi Petrapilio šv. Kotrynos gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje ir Friburgo universitete Šveicarijoje. 1910 įšventintas kunigu. Prieš pradėdamas parapijoje dirbti, buvo kelis kartus žandarų iškrėstas, jieškant draudžiamosios literatūros. Nuo 1913 pavasario vikaras S. Kalvarijoje. I pas. kare vokiečiams paėmus Kalvariją, buvo jų paimtas kaip miesto įkaitas. Sugrįžę rusai buvo jį patraukę atsakomybėn, esą, kam iš žmonių rinkęs vokiečių uždėtą kont-tribuciją. 1916—1917 buvo rusų X armijos karo kapelionu. Tuo laiku Minske 1917 suorganizavo ratelį liet. moksleiviams šelpti. Rateliui atiteko Radvilienės paaukotas sidabro servizas — ateitininkų susišelpimo fondo pagrindas, iš kurio vėliau buvo pastatyti ateitininkų rūmai Kaune. Koidanovo (Minsko srityje) lietuviai nusiuntė jį savo atstovu į Petrapilio lietuvių seimą. 1918-1921 Marijampolės valstybinės ir pri-vačiosios realinės gimnazijų kapelionas, Marijampolės miesto tarybos narys ir kurį tarpą pirmininkas. 1922—1926 Seinų kunigų seminarijos profesorius, nuo 1926 Telšių kurijos kancleris, 1927—1935 Telšių kunigu seminarijos profesorius ir rektorius, 1940 Lizijos tit. vyskupas, Telšių vyskupijos vyskupas sufraganas, o 1944 I 21 mirus Telšių vysk. J. Staugaičiui, Telšių vysk. vyskupas, žymiai lietuvių visuomenės daliai 1944 besitraukiant į vakarus, vysk. B. liko Lietuvoje ir po kelerių metų Vilniuje buvo bolševikų nužudytas. Ligi II pas. karo bendradarbiavo spaudoje, savo įvairiomis progomis skaitytąsias paskaitas "spausdindamas Ateityje, Tiesos Kelyje, Spaudoje ir Gyvenime, Žemaičių Prieteliuje, Katalikų Suvažiavimo Darbuose 1939.

Borisevičius 1831 sukilimo dalyvis Lietuvoje. Dar 183.1 II kartu su Gedrimu sukurstė Gintališkės ir Salantų parapijų valstiečius pulti rekrutus gabenačius maskolius, šis žygis pavyko, bet, Telšių įgulai parėmus policiją, B. būriai buvo išsklaidyti, ir pasitraukė į Prūsus, iš kur vokiečių policija daug ten pasitraukusių valstiečių išdavė maskoliams. Bet B. aktyviai sukilime dalyvavo ligi jo pabaigos, o paskiau emigravo į Prancūziją. Ten jis mokėsi spaustuvininko amato, svajodamas sugrįžęs Žemaitijoje spausdinti žemaitiškas knygas. Bet mirė emigracijoje, to nesulaukęs.

Borisiak Aleksej (1872—1944) ukrainiečių geologas ir paleontologas. Nuo 1911 Petrapilio kalnų instituto istorinės geologijos dėstytojas, paskiau Petrapilio universiteto profesorius ir mokslo akademijos paleontologijos muzėjaus direktorius. Išsp. Kurs paleontologii 1906, Kurs istoričeskoj geologii -1935, Geologičeskij očerk Sibiri 1923.

Borislav vakarų Ukrainos miestas prie š. Beskidų kalnų. 44.000 gyventojų (1945). Naftos ir dujų versmės, naftos rafinerijos. 1919—1945 buvo Lenkijos okupacijoje.

Boriso akmenys Dauguvos vagoje ties Dysnos miestu su iškaltais kryžiais ar slavų užrašais, kuriuose minimas Boriso vardas. Manoma, kad jie žymėti Polocko kunigaikščio Boriso (m. 1128) valdymo metu ir, galimas daiktas, jie rodė sieną tarp Polocko ir Lietuvos žemių ar tarnavo religinio kulto tikslams. Panašus akmuo stovi ir Neries krante Akmens bažnytkaimyje su iškaltu kryžiumi ir slaviško teksto likučiais.

A. Sapunov Dvinskie iii Borisovy kamni 1890; K. Tyszlcieivicz Wilija i jej brzegi 1871.

Borisoglebsk Rusijos miestas į vakarus nuo Saratovo, prie Voronos upės. Ligi 50.000 gyventojų (1950). 1646 ten buvo tvirtovė prieš Krymo totorius.

Borisov Gudijos miestas prie Berezinos upės, apie 45.000 gyventojų (1950). Spėjama, kad B. įkūręs 1032 Kijevo kunigaikštis Jaroslavas, ar 1102 Polocko kunigaikštis Borisas. Nuo XII a. priklausė Lietuvai. 1514 prie B. Žygimantas III du kartus nugalėjo rusų kariuomenę. 1654 Lietuvos didysis hetmonas Jonušas Radvila čia pralaimėjo kautynes prieš rusus. Ties B. 170S Karolis XII ir 1812 'Napoleonas I kėlėsi per Bereziną.

Borisov 1) Aleksandr (1866—1934) rusų tapytojas, kaimietis, 1897-1906 keliavo po šiaurės Rusijos tundras ir Naująją žemę ir tos kelionės metu nupiešė seriją paveikslų iš šiaurės vaizdų (Strana smerti, K poliusu).

2) Evgenii (1853—1900) ukrainiečių etnografas ir publicistas. 1879-1881 ištremtas Jakutų sritin rytų Sibire. Ten surinko medžiagos cenzūros neleistiems rašiniams Jakutskaja oblast i Jakuty, Po Sibiri. Bendradarbiavo vakarų Ukrainos ukrainiečių spaudoje.

Vyskupas V. Borisevičius

Boriso akmuo Neries krante

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4752-0=4752 wiki spaudos ženklai).