Puslapis:LE03.djvu/147

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

3) Vladimir (1751—1825) ukrainiečių tapytojas. Nuo 1788 studijavo Petrapilyje tapybą, 1795 akademikas, nuo 1802 meno akademijos tarėjas. Dirbo portreto srityje (apie 160 portretų) ir paliko daug kompozicijų religinėmis ir mistinėmis temomis.

Borowski Felix (g. 1872) lenkų kilmės JAV kompozitorius ir muzikas. Dėstė muzikos istoriją Chicagos Musical College, o 1916—1925 buvo to College prezidentu, 1937-1942 Northwestern universiteto muzikologijos profesorius. Post ir Christian Science Monitor muzikos skyriaus redaktorius. Parašė muzikos veikalų fortepionui, smuikui, vargonams, orkestrui.

Borowsky Ludwig Ernst (1740-1831) vokiečių evangelikų pamokslininkas ir teologas. 1812 Prūsijos generalsuperintendentas, 1829 gavo Prūsijos arkivyskupo titulą. 1809 palaikė L. Rėzos sumanymą iš pagrindų perredaguoti lietuvišką Biblijos vertimą ir tam reikalui sudarė specialią komisiją, kurioje ir pats dalyvavo. Tos komisijos pastangomis ir buvo 1816 išspausdinta Rėzos su kitais naujai išversta Biblija. Bendraudamas su filosofu E. Kantu, B. parūpino Darstellung des Lebens und Cha-rakters Kants 1792. Taip pat parašė Pisanskio (1781), J. J. Quandto (1794), L. Jacobi (1795) biografijas. Po B. mirties buvo išsp. jo Ausgewâhlte Predigten und Reden 1833.

Borovskiai XV a. pabaigoje išmirę rusų kunigaikščiai, Borovskio valdovai. V1 a-d i miras (1353—14.10) 1372 vedė Eleną, D. L. K. Algirdo dukterį. Pasižymėjo Kuli-kovo kautynėse su totoriais. Jo vaikaitis Vosylius (1483) Sofijos Vytautaitės sūnus, Maskvos kunigaikščio Vosyliaus II šalininkas. 1446 patekęs į savo priešo šemia-kos rankas, pabėgo Lietuvon, kur jo dėdė D. L. K. Kazimieras Jogailaitis davė jam Brianską, Homelį, Starodubą ir Mstislavlį valdyti. Maskvoje sostą atgavus Vosyliui II, 1448 grįžo į Maskvą, bet jau 1456 buvo su trimis sunumis kalinamas Ugliče, nuo 1462 Vologdoje, ligi mirties iš viso iškalėdamas 27 metus. Jo žmona su sūnumi Jonu 1456 pabėgo Lietuvon.

Borovskis 1) Ignas (1788 Gudijoje -1852 V 27 Vilniuje) Vilniaus pamokslininkas, Leono B. brolis. Mokslus išėjęs Vilniaus kunigų seminarijoje, kunigų dirbo įvairiose parapijose. 1819 pakviestas Vilniaus univ. kapelionu, nuo 1825 dėstė univ. bendrą krikščionių mokslą, paskiau ir homiletiką. 1833—1842 buvo homiletikos profesorius ir pamokslininkas Vilniaus kunigų akademijoje. Ją į Petrapilį iškėlus, liko Vilniuje prelatu. Paliko 652 savo parašytus pamokslus, kurių 107 buvo pasakyti, įvairias įžymybes laidojant. Jų tik keli buvo išspausdinti (prof. Z, Niemčevskio laidotuvėms 1821, 1826 jubilėjaus proga ir kt.).

2) Kasparas (apie 1780—apie 1845) tapytojas Lietuvoje. Studijavęs meną Vilniaus meno mokykloje, buvo komandiruotas į užsienį, kur 1805-1807 dirbo Paryžiuje. 1807 grįžo Vilniun. Vertėsi Vilniaus, paskiau (apie 1830) Kauno, pagaliau Baltstogės gimnazijos paišybos mokytojo darbu. Bonifratrų bažnyčioje Vilniuje buvo jo darbo Nukryžiuotasis Kristus.

3) Kasparas (1802 I 6 Drisos aps. — 1885 I 15 Plocke, Lenkijoje) vyskupas. Mokėsi Drujoje, Zabialuose, Užvaldoje, Alūks-toje, Polocke, 1827—1831 Vilniaus vyr. seminarijoje. 1833—1842 Vilniaus kunigų akademijos, 1842—1848 Petrapilio kunigų akademijos kanonų teisės ir bažnyčios istorijos profesorius. 1848 pakeltas Lucko — žitomiro vyskupu, 1849—1869 gyveno žitomire. Rusų vyriausybės iš ten buvo ištremtas į Permę, kur gyveno ligi 1883, o nuo tų metų buvo paskirtas Plocko vyskupu.

4) Leonas (1784 VI 27 / VII 8 Gudijoje — 1846 IV 4/16 Vilniuje) Igno B. (1) brolis. 1801 — 1807 tarnaudamas Vilniaus universiteto raštinėje, kartu klausė universitete paskaitų ir 1803 gavo filosofijos kandidato laipsnį. 1807—1811 mokytojas Svis-loties gimnazijoje, 1811—1814 Vilniaus gimnazijoje. Nuo 1816 adjunktas Vilniaus uni-\ ersileto retorikos ir poezijos katedroje. 1821 —1824 e. o. profesorius, 1824 — 1832 o. profesorius. 1832—1844 Vilniaus kunigų akademijos literatūros profesorius. Akademiją iškėlus į Petrapilį, Vilniuje liko knygų cenzoriumi. 1817—1822 dalyvavo vad. Nenaudėlių (Tow. Szubrawcow) draugijoje ir bendradarbiavo jos organe Wiadomosci Brukowe. Savo pažiūras į literatūrą išdėstė darbe Uwagi nad poezyą i wymową pod względem ich podobieristwa i rožnicy 1821. Vilniaus laikraščiuose spausdino daug literatūrinių straipsnių.

J Bielmhki Univeisylet Wilen&ki III 1899—1900.

5) Pranas (1712—1790) lenkų jėzuitas, 70-ais metais Vilniaus akademijos retorikos profesorius. Išsp. Mowy za prawem Chrystusowem 1776.

Borozdeniciai Breslaujos aps. bažnytkaimis. Prieš I pas. karą priklausė Zarasų apskričiai. B. vietovė jau minima 1667.

K. Borovskis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4882-0=4882 wiki spaudos ženklai).