ta, kad ji leidžia sutraukti į vieną vietą kapitalą iš daugybės smulkesnių jo turėtojų ir tuo būdu įgalina didelių bendrovių finansavimą. Be B, tarpininkavimo nebūtų galėjusios susikurti didelės akcinės bendrovės. Be to, B. padaro kapitalą likvidų; kiekvienas investavęs į kurią nors įmonę, gali tą savo dalį įmonėje kiekvienu metu parduoti ir savo kapitalą vėl padaryti likvidų. Be B. pagalbos, kapitalas būtų „įšaldytas”, nes nebūtų kaip savo intensyvumą padaryti likvidų.
B. istorija. Jau senovėje yra buvę prekyviečių, kur suėję pirkliai varydavo mainus vertybėmis, dažniausiai užsienio vekseliais. Paprastai jos atsirasdavo tuo būdu, kad keletas verteivų susirinkdavo kurioje kavinėje ar valgykloje, už tam tikrą komisą apsiėmusioje tarpininkauti tarp pirkėjų ir pardavėjų. Apyvartai didėjant, dalyviai sudarydavo tam tikrą draugiją ir sutardavo tam tikras taisykles operacijoms. Naujaisiais amžiais juo daugiau priaugo turto bei turčių, juo didesnės reikšmės gavo B. Pats vardas bourse (iš to Borse, birža) esąs kilęs iš vienos Briuges miesto šeimos, van der Burse, turėjusios savo herbe tris pinigų kapšius (bursa); jos kieme XIII—XIV a. verteivos sueidavo operacijų. Panašias vietas ilgainiui ir kitur imta vadinti „bursa” . Vėliau toji Olandijos B. per kelta į Antverpeną, virtusį svarbiausiu prekybos centru. Prancūzijoje pirmosios B. buvo suorganizuotos Lyone ir Tulūzoje 1546. Anglijoje buvo įkurta 1566—1570 Royal Exchange, bet šiandienine prasme susikūrė tik 1801. Vokietijoje, Hamburge, nuo 1558 veikė prekių ir vekselių B. XVIII a. vidury išgarsėjo Frankfurto a. M. B. Berlyno B. vardas pirmą kartą minimas 1716. Rusijoje pirmoji B. atsirado Peterburge 1723. New Yorko B. suorganizuota 1817. Lietuvoje B. pradėjo veikti, tik atkūrus nepriklausomą valstybę; B. statutas buvo finansų ministerio patvirtintas 1923. Operacijos Kauno B. buvo daromos tik kaikuriais vertybės popieriais, bet daugiausia užsienio valiuta.
B. rūšys ir operacijos. Pagal apyvartos objektus skiriama: 1) kapitalų ir pinigų B., kitaip dar vadinama fondų B.; 2) prekių B. Fondų B. apyvartos objektu daugiausia eina vertybės popieriai — akcijos ir obligacijos; pinigų B. prekiaujama užsienių devizomis — čekiais, perlaidomis, taip pat ir gyvais pinigais. Prekiauti B. gali tik nariai, priimtieji tam tikromis sąlygomis. Jie renka vadovaujamąjį organą, turintį gana plačių teisių. Kiti asmenys gali dalyvauti B. operacijose, tarpininkaujant B. makleriams, kurie yra tos srities specialistai. Betkuriam vertybės popieriui B. kotiruoti reikalingas leidimas, ir tatai gana sudėtinga procedūra, nes reikia apsaugoti, kad į B. nepatektų apgaulingų vertybės popierių. Didžiosios B., pvz. New Yorko Stock Exchange, besisteigiančių bendrovių akcijas kotiruoti visai nepriima, čia klijentais tegali būti tik iš seno žinomos solidžios bendrovės. Kai reikalas liečia užsienių vertybės popierių kotiravimą, čia dažniausiai sveria ir politiniai sumetimai.
Kapitalų B. yra centrinė fonduotųjų vertybių (akcijų ir obligacijų) prekyvietė. Jos kurso didesniuose svyravimuose atsispindi ir krašto ūkio konjunktūra. Kylančioji konjunktūra leidžia pasireikšti B. vad. „bull market” (t. y . stiprios paklausos ir kyląs kursas), tuo tarpu kai smunkančios konjunktūros metu B. turime atvirkščią reiškinį, vad. „bear market”. Prekių B. prekyba eina, čia pačių prekių neatgabenant: jas perkant ir parduodant pagal standartą arba tipą. Todėl prekybos objektu gali čia eiti tik tos prekės, kurių kokybę gali nusakyti tam tikro standarto pažymiai (pvz. kviečiai Manitoba I). Galėjimas prekiauti, ir neturint čia pat prekės, paprastai išplečia B. apyvartą erdvėje ir laike. Pvz. Hamburgo B. perka ir parduoda Argentinos kviečius, kurie tebėra želmenyje. Tokia apyvarta būsimomis prekėmis, kurių pristatymas turi būti atliktas sutartu vėlesniu laiku, vadinama termininėmis operacijomis. Jos remiasi kainų skirtumais toms pačioms vertybėms įvairiu laiku. Tie skirtumai tenka spėti, numatyti. Tad čia galima spekuliacija kainų pakilimu (ä la hausse), arba jų kritimu (a la baisse). Iš termininių operacijų išplaukia vad. premijų operacijos, t. y. kada viena iš susitariančiųjų pusių, atėjus sutarties terminui, pasilieka teisę atsisakyti nuo pačios operacijos, sumokėdama tam tikrą premiją. Be to, spekuliacija gali būti ir kainų skirtumais įvairiose vietose: tuo atveju vertybės perkamos ten, kur jų kursas žemesnis, ir parduodamos ten, kur jų jis augštesnis. Tai vadinama arbitražo operacijomis. Priešingai termininėms operacijoms, gali būti kasos ar loko operacijos, kai atsiskaitymas atliekamas čia pat betarpiškai, per 1—3 dienas.
- E. J. Merker The work of the Stock Exchange 1930; M. Fürst Die Börse 1923; J. I .Bogen Financial Handbook 3 leid. 1948; F. L . Eames The New York Stock Exchange 1944; F. W . Harrison Federal regulations of Stock Exchange 1944; W. F. Spaulding The Lonodon Money Market 1922; N. C.
Stabler Reading the financial page 1949; G. L. Leffler The Stock Market 1951.
Biržai š. Lietuvos mst., B. apskrities centras. Tarp Apaščios ir Agluonos upių, įtekančių į Širvenos ežerą. Ligi 10.000 gyv. turįs. Nepriklausomybės laikais B. kaip miestas smarkiai išaugo, nutiesta daug naujų gatvių ir pristatyta per 700 naujų namų.